Laidojimo paslaugos, kremavimas

Skiriami įvairūs mirusiųjų laidojimo būdai, kurie parodo tam tikros žmonių grupės tikėjimą ir tradicijas, susijusias su pomirtinio gyvenimo samprata, kapo įrengimu, mirusiųjų laidojimo apeigomis.

Jau gilioje senovėje žmonės mirusiuosius laidojo nedegintus (humacija) arba sudegintus (kremacija). Daug tokių ir panašių žinių suteikia laidojimo paminklų tyrimas. Kapų įrengimas, mirusiųjų apranga ir kapuose randamos įkapės rodo tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Paprastai mirusieji buvo laidojami išeiginiais rūbais, su buities ir darbo reikmenimis, papuošalais. Senovės egiptiečiai mirusius faraonus laidojo ypač prabangiai – statė jiems piramides.

Baltų gentys mirusiojo gedėdavo ir jam įrengdavo kapą, kuris buvo laikomas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių atskirties simboliu, t. y. tikėta, kad per kapą patenkama į dausas. Svarbus lietuvių laidojimo bruožas – pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančios apeigos. Kremacija pomirtinio gyvenimo sampratos nepakeitė ir mirusieji laidoti su įkapėmis, jiems įrengiami mirusiųjų nameliai – kapai. Mirusiesiems laidojimo vietos parenkamos gražiose vietose – prie ežero, upės, ant kalnelio, netoli miško arba miške. Senovės lietuviams būdingos laidosenos dalys, tokios kaip šarvojimas, laidojimas ir šermenys, išliko iki šiol.

Įsigalėjus krikščionybei, raudas ėmė keisti giesmės, nuo 20 a. vid. ėmė plisti gedulinga muzika, formuojasi nauji laidojimo papročiai. Mirusysis kartais palydimas ir laidojamas grojant dūdų orkestrui, automobilių sirenomis, šūviais.

Laidotuvės rodo žmonių pažiūrą į mirtį ir mirusįjį, per jas prasideda gedulas. Mirusiųjų laidojimo apeigos (laidotuvės) susideda iš apeigų iki laidojimo (šarvojimas, budynės), laidojimo (palydos ir ritualai laidojimo vietoje), paminėjimo (pakasynos).

Krikščioniškose šalyse laidotuvių apeigos atspindi Bažnyčios požiūrį į žmogaus mirtį kaip į laikiną būvį, po kurio prasidės amžinasis gyvenimas, per jas Bažnyčia paveda mirusiuosius Dievui, skelbia tikėjimą būsimuoju prisikėlimu iš numirusiųjų, stiprina tikinčiųjų amžinojo gyvenimo viltį. Pagal krikščionių tikėjimą paprastai laidojama žemėje trečią dieną po mirties. Per laidotuves meldžiamasi, aukojamos gedulingos Mišios, giedamos giesmės.

Laidojimo apeigos ilgainiui supaprastėjo, jas dažniausiai rengia laidojimo įstaigos, kartais mirusieji kremuojami.

Kremacija – mirusiojo palaikų sudeginimas, kuris senovėje buvo atliekamas tiesiog ant laužo, o dabar krematoriumuose (specialiose krosnyse). Kremuoti palaikai dažniausiai supilami į urną ir laidojami kolumbarijuje arba žemėje, kartais išbarstomi jūroje ar kt. vietoje. Daugelyje šalių kremavimas paplitęs dėl higieninių priežasčių (kūnas pilnai sudega per 1-2,5 val.) ir taupant kapinių plotą (kapui reikia mažiau vietos).

Šioje veikloje rasite įmones: Laidojimo namai. Ritualinės paslaugos ir reikmenys. Kremavimas. Šarvojimo salės. Mirusiojo, velionio pervežimas. Karstai. Kapinės. Gėlės. Laidojimo paslaugos, kremavimas, laidojimo paslaugos Kaune.

Laidojimo paslaugos, kurias teikia įvairios įmonės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose. Laidojimo namai, šarvojimo salės nuomai, atsisveikinimui su artimuoju. Kremavimo paslaugos, ritualinis deginimas. Gedulo namai skirti tinkamoje aplinkoje pagerbti mirusįjį. Kapinių vietos suradimas, kapinių duobės kasimas, karsto nešimas. Laidojimo kaina priklauso ko norėsite: patalpų nuomos, organizavimo, kunigo, giesmininkių, apraudotojų, žvakių, ritualinių pietų ir vakarienės, svečių nakvynės, kapinių vietos suradimo ir duobės kasimo, specialių sakralinių simbolių. Rinkitės iš kelių įmonių, norėdami rasti geriausią paslaugą už geriausią kainą.