Draudimas, draudimo paslaugos

Draudimas – tai socialinių, finansinių ir ekonominių santykių dermė, kurią lemia konkrečios valstybės teisinė bazė. Draudimas, kaip minėtųjų santykių visuma, formuoja tikslingą materialinio pagrindo fondą, sudarytą iš namų ūkio, kreditinio, gamybinio ir valstybinių sektorių bei tarptautiniu mastu vykdomų organizacijų lėšų. Suformuotas fondas ir piniginiai resursai yra skirstomi, atsižvelgiant į sutartas šalių sąlygas. Draudimas gali būti suvokiamas ir kaip specializuota rizikos valdymo sistema, kuria remiamasi siekiant apsisaugoti nuo galimų materialinių nuostolių ar netikėtų finansinių išlaidų – tinkamai išplėtota draudimo paslauga sumažina arba visiškai panaikina neigiamas pasekmes, nulemtas vieno ar kito draudiminio įvykio.

Draudimas skirstomas į privalomąjį ir savanorišką draudimą. Pastarojo atveju pasirašoma sutartis tarp draudimo įstaigos ir apdraudžiamojo asmens visiškai laisva valia, t. y. asmuo, nusprendęs apdrausti savo sveikatą ar savo turtą, tai daro savo noru. Privalomasis draudimas numatomas atskiro teisės norminio akto, paprastai – įstatymo, sprendimu.

Lietuvoje draudimo paslaugos skirstomas į atskiras šakas, kurias sudaro gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Šios šakos skirstomos į smulkesnes grupes, vertinant atskirą draudimo sutartį. Gyvybės draudimas – tai draudimo šaka, besirūpinanti apsidraudusio asmens ir jo šeimos finansiniu stabilumu gyvybės netekimo ar kritinės nelaimės atveju. Vertinant pinigų kaupimo būdą, gyvybės draudimas gali būti skirstomas į kaupiamąjį ir investicinį gyvybės draudimą. Gali būti išskiriamos ir išvestinės paslaugos, pvz., šeimos draudimas ar vaiko draudimas. Ne gyvybės draudimas paprastai skirstomas į sveikatos draudimą, transporto priemonių draudimą, turto draudimą ir civilinės atsakomybės draudimą.

Daugelyje šalių draudimo planavimas vyksta įvertinus šio proceso santykių organizavimo formą, t. y. kalbama apie grupinio ir individualaus draudimo sistemas. Dar vienas draudimo skirties taškas – asmenų, kurių interesų apsauga rūpinasi konkreti draudimo įstaiga, t. y. draudimas skirstomas įvertinus atskiro žmogaus ir jo šeimos turtinius bei socialinius interesus arba vystomo verslo interesus.

Vertinant draudimo įstaigos siūlomos išmokos pobūdį, draudimo sutartys gali būti grupuojamos į sumų ir nuostolių draudimo sutartis. Sumos draudimo įstatai numato, kad draudimo įstaiga, įvykus draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui, privalo išmokėti sumą, lygią draudimo sumai ar tam tikrai jos daliai. Šiomis sutartimis paprastai apibrėžiamas gyvybės ir sveikatos draudimas. Nuostolių draudimo įstatai teigia, kad draudimo įstaiga, įvykus draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui, privalo išmokėti sumą, lygią patirtų nuostolių finansinei išraiškai. Šiomis sutartimis apibrėžiamas turto ir civilinės atsakomybės draudimas. Kai kuriais atvejais – sveikatos draudimo sutartys.

Įmonės, teikiančios draudimo paslaugas. Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, transporto priemonės (kasko) draudimas, gyvybės draudimas, kelionės draudimas, turto draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pensinis draudimas - pensijų fondai, asmens civilinės atsakomybės draudimas, ūkininkų turto draudimas, aviacijos draudimas, būsto paskolų draudimas.