Galanterija

Galanterija vadinama plataus vartojimo gaminių grupė. Prie galanterijos prekių priskiriami tualeto reikmenys, sagos, užtrauktukai, žiogeliai, siūlai, skėčiai, piniginės, raktinės ir kai kurie kiti asmeninio naudojimo daiktai.

Galima išskirti: odinę galanteriją – tai portfeliai, rankinės, lagaminai, krepšiai, pirštinės, diržai, raktinės, piniginės, dokumentų dėklai ir pan., tekstilinę galanteriją, prie kurios priskiriami įvairūs, siūlai, užuolaidos, kaspinai, liemenėlės, skarelės, kaklaraiščiai, peteliškės, , skėčiai, nosinės, šaliai, skraistės ir t. t., metalinę galanteriją – tai virbalai, adatos, sagtys, žiedai, užtrauktukai, muilinės, manikiūro, pedikiūro įrankiai, karoliai, auskarai, apyrankės, užsegimai, žiogeliai, virbai, sagos, lankeliai ir kt., plastikinę galanteriją, kuri apima tokias smulkmenas, kaip: sagos, šukos, virbalai, karoliai, apyrankės, bižuterija, papuošalai ir t. t. Dirbiniai iš kaulo, moliuskų kriauklių, rago, medienos, porceliano priskiriami prie plastikinės galanterijos. Pastarosios paskirtis labai panaši į metalinės galanterijos paskirtį. Taip pat, kaip atskiros galanterijos rūšys, išskiriama veidrodžių ir šepečių galanterijos.

Bižuterija – tai papuošalai ir kai kurie smulkiosios skulptūros dirbiniai, kuriami iš tauriųjų ir spalvotųjų metalų, brangiųjų ir pusbrangių akmenų, dramblio kaulo, biserio, perlų, spalvoto stiklo ir kitų medžiagų; atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir praktinę funkciją, pavyzdžiui, diržas, sagtis, segtukas, smeigtukas naudojami drabužiams susegti. Bižuterija paprastai daroma auksakalystės įvairiomis technikomis, o jos formą lemia dailės istorijos stiliai ir nacionalinių tradicijų raida. Šiuo terminu paprastai vadinami pigūs pramoninės gamybos ar serijomis pagaminti papuošalai.

Daug galanterijos dirbinių buvo sukurta Vakarų Europoje 11–12 a. Iki 19 a. pabaigos juos gamino amatininkai, o 20 a. įvairūs gaminiai pradėti gaminti pramoniniu būdu, serijomis, kartais imituojant brangias medžiagas ir unikalų atlikimo būdą.

Lietuvoje amatininkai gamino tualetinius bei namų apyvokos reikmenis jau 14–19 amžiuje. Nuo 19 a. kai kuriuos galanterijos gaminius pradėjo gaminti ir nedidelės įmonės. Tuo metu labiausiai paplitusi buvo metalinė ir tekstilinė galanterija. Metalinės galanterijos gaminius gamino Vilniuje ir Kaune veikiančios įmonės, o tekstilinius – ir kai kuriuose kituose miestuose bei miesteliuose.

20 a. trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo gaminama tekstilinė (kaspinai, kaklaraiščiai, siūlai, skėčiai), odinė (portfeliai, lagaminai) galanterija, šepečių ir veidrodžių galanterija, taip pat sagos, pirštinės, šukos. Nuo 20 a. vidurio susikūrė naujos gaminančios ir prekiaujančios galanterija įmonės, taip pat buvo rekonstruojamos ir plečiamos senosios galanterijos įmonės.