Fejerverkai, pirotechnika, saliutai

Fejerverkai – tai spalvotos dekoratyviosios ugnys, kurios gali būti trasų, kibirkščių, spiečių, sūkurių, kamuoliukų pavidalo, gaunamos iššovus į orą specialiomis raketomis arba uždegus ant įvairios formos karkasų pirotechninį užtaisą. Fejerverkai dažniausiai rengiami per įvairias šventes ir iškilmes.

Technikos sritis, kuri apima degiųjų mišinių ir pirotechnikos įrenginių kūrimą, gaminimą ir naudojimą, vadinama pirotechnika. Optiniai (šviesa, kibirkštys, rūkas, dūmai), akustiniai (švilpimas, garsas), mechaniniai (judesys, slėgis), šilumos arba karščio poveikio efektai sukuriami panaudojus egzotermines chemines reakcijas.

Pirotechnikos įrenginį sudaro pirotechninis mišinys, kuris būna įdėtas į tūtą arba kitą talpyklą. Pirotechninis mišinys, t. y. lengvai uždegamų ir toliau savaime degančių medžiagų mišinys, kurio degimo reakcijos greitis dažniausiai nepasiekia sprogimo reakcijos greičio, susideda iš kuro, oksidatoriaus bei pagalbinių medžiagų. Kuras yra dauguma degiųjų medžiagų – įvairūs metalai (magnis, aliuminis ir jų lydiniai, cirkonis, titanas), nemetalai ir jų junginiai (arseno, stibio ir bismuto sulfidai, siera, kai kurie hibridai), azoto organiniai junginiai (nitroguanidinas, heksametilentetraminas), angliavandenilių mišiniai (mazutas, žibalas), bedūmis ir dūminis parakas, mediena. Naudojami tokie oksidatoriai, kaip: šarminių ir šarminių žemių metalų nitratai, chloratai, perchloratai, peroksidai, chromatai, permanganatai, kai kurie volframo, mangano, alavo, geležies oksidai. Pagalbinės medžiagos: pereinamųjų elementų oksidai (degimo lėtikliai), gamtinės dervos, sintetiniai polimerai (rišikliai), grafitas, vaškas (flegmatizatoriai), šarminių ir šarminių žemių metalų, vario ir molibdeno druskos (liepsną dažantys priedai), smėlis, stiklo milteliai (frikcinės medžiagos), organiniai dažikliai (dūmų spalvikliai).

Pirotechnikos įrenginyje paprastai būna keli pirotechniniai mišiniai, pavyzdžiui, uždegimo mišinys, išmetimo mišinys ir keli efektų mišiniai. Priklausomai nuo pirotechnikos mišinių kiekio ir sudėties išgaunamas šviesos, šilumos, dūmų ar dujų skyrimasis, stabilus degimas ir daug kitokių efektų.

Pirotechninis mišinys uždegamas uždegimo mišiniu, paraku, padegamąja virvute, elektros impulsu ir kitais būdais. Degimo greitis ir pirotechnikos efektas priklauso nuo mišinio sudėties, komponentų sumaišymo ir sutankinimo laipsnio, jų smulkumo, įrenginio dydžio ir konstrukcijos.

Šiuolaikiniai sudėtingi pirotechnikos įtaisai valdomi nuotoliniu rankiniu arba kompiuteriniu būdu su programine veikimo seka. Pirotechnika plačiai naudojama mene ir pramogose (klasikiniai fejerverkai, scenos fejerverkai, kino filmų efektai, ugnies bei kibirkščių efektai), karyboje (padegamieji, apšviečiamieji, maskuojantieji, dūminiai, signaliniai, trasuojantieji), technikoje ir gamyboje (termitiniai mišiniai plieno konstrukcijoms suvirinti ir kai kuriems lydiniams).