Dažai, dažymo medžiagos

Dažymui paruoštas tirpalas, suspensija ar milteliai vadinami dažais. Paprastai dažais įprasta vadinti suspensijas, susidedančias iš pigmento ir plėvėdario, kurių išdžiūvęs ant dengiamojo paviršiaus sluoksnis, yra tvirta, neskaidri, spalvota plėvelė, suteikianti dažomam daiktui tam tikrų savybių, o plėvėdarių tirpalus organiniuose tirpikliuose – lakais, kurie plonu sluoksniu paskleisti ant paviršiaus ir išdžiūvę sudaro tvirtai sukibusią ploną blizgią plėvelę. Dažus, be plėvėdarios ir pigmento, sudaro ir kitos medžiagos: plastifikatorius, tirpiklis, kietiklis ir kt. priedai.

Pagal plėvėdarį skiriamos tokios dažų bei lakų rūšys: emaliniai dažai, kurių plėvėdaris – lakas; aliejiniai dažai (džiūstantysis aliejus arba pokostas), silikatiniai dažai (skystasis stiklas), emulsiniai dažai bei lakai (vandeninė akrilatų suspensija), gamtinių arba sintetinių dervų lakai (bituminiai, alkidiniai, perchlorviniliniai, akriliniai, silicio organiniai, poliuretaniniai ir kt.), celiuliozės darinių lakai (nitrolakai, acetillakai, etillakai, benzilceliulioziniai lakai). Pagal naudojimo būdą – skirti metalui, medienai, betonui dažyti, tapybai, poligrafijoje. Gaminant dažus plėvėdaris maišomas su pigmentu ir užpildu, o gautoji suspensija disperguojama (pertrinama), dedama kitų priedų ir filtruojama. Paviršiai dengiami teptuku ar voleliu (velenėliu), gali būti purškiami arba gaminys panardinamas į dažus.

Dažymo metu medžiagai (tekstilės gaminiams, plastikams, popieriui, odai) suteikiama spalva arba paviršius padengiamas dažais. Pluoštinės medžiagos (audiniai, verpalai) paprastai dažomos dažiklių vandeniniuose tirpaluose arba vandeninėse dispersijose, augaliniai (medvilnė, džiutas, linas) ar sintetiniai pluoštai – jiems skirtais dažikliais; plastikams dažyti dažiklis ar pigmentas pilamas į monomerą ar gatavą polimerą, popierius – pigmentais arba tiesioginiais, rūgštiniais, baziniais, sieriniais dažikliais, oda – giliuoju ir dengiamuoju būdu, dirbtinė oda dažoma organiniais dažikliais arba neorganiniais pigmentais, kailiai – oksidinių, kubinių arba rūgštinių dažiklių tirpaluose (voniose), gumos gaminiai – pigmentais, oksiduoto aliuminio danga – ją darant arba merkiant anoduotą aliuminį į dažus ir po to virinant demineralizuotame vandenyje, kad sutankėtų oksidacinė plėvelė ir į ją geriau įsigertų dažikliai.

Statybinių konstrukcijų dažomi statinio išoriniai (langai, durys, sienos, stogas, eksterjero architektūros detalės ir kt.) ir vidiniai (sienos, grindys, lubos, interjero architektūros detalės ir kt.) paviršiai, tam tikros statinio konstrukcijos, jų apsauginiai paviršiai, technikos įrenginiai, požeminių statinių išorinės ir vidinės sienos, mašinos bei jų detalės, požeminės komunikacijos (vamzdynai) ir pan. Rengiantis dažyti ar lakuoti, parenkamos dažų, lakų rūšys ir spalvos, apskaičiuojamas jų kiekis. Vidiniams paviršiams dažyti tinka: klijiniai, vandeniniai emulsiniai dažai, išoriniams – kalkiniai, silikatiniai, cementiniai, polimeriniai, kazeininiai, taip pat emulsiniai, o gelžbetonių ir medinių konstrukcijų paviršiams, kurie veikiami agresyvios aplinkos – aliejiniai arba emaliniai, metaliniams paviršiams apsaugoti nuo korozijos – su rūdis rišančiais priedais.

Lakai naudojami dažams gaminti, gaminiams apsaugoti nuo atmosferos ar agresyvios aplinkos poveikio, elektros izoliacijai, dekoratyvinei apdailai, tapyboje, grafikoje.

Dažytas gaminys ar medžiaga yra gražesnis, atsparesnis išorės poveikiui, patvaresnis, pvz., mediena – puvimui, metalas – korozijai, patalpos – higieniškesnės, gali būti papildomai apdorojamas, kad būtų dar gražesnis ir atsparesnis drėgmei: dažomas skaidriais silikoniniais dažais, lakuojamas epoksidiniu laku, kuris išdžiūvęs sudaro šilumą ir šviesą atspindinčią dekoratyvią veidrodinę plėvelę.