Viešas įmonių registras, Lietuvos įmonės

Atliekų tvarkymas – tai įvairių buitinėje ar komercinėje veikloje likusių nebenaudojamų medžiagų (atliekų ir šiukšlių) surinkimas, apdirbimas, perdirbimas arba šalinimas. Atliekų tvarkymas paremtas sveikatos, estetikos, aplinkosaugos, ekologijos ir ekonomikos principais. Tvarkymo procesas apima tiek kasdienės veiklos, tiek komercinių darbų kietąsias, skystąsias ir dujines atliekas. Vertinant fizinę medžiagų būseną ir jų poveikį aplinkai, išskiriamos aplinkai draugiškos ir pavojingos atliekos, kurių tvarkymui taikomi skirtingi būdai ir metodai. Atliekų tvarkymo standartai skiriasi priklausomai nuo vietovės pobūdžio, gyventojų skaičiaus ir atliekų šalinimo bei jų rūšiavimo įpročių.

Atliekų surinkimo, jų tvarkymo ir žaliavų perdirbimo sistema įvairiose valstybėse skiriasi priklausomai nuo konkrečios šalies ekonominio lygio, sveikatos apsaugos sistemos, gyventojų savišvietos ir ekologijos idėjų. Vienas populiariausių atliekų surinkimo metodų yra atliekų kaupimas specialiuose konteineriuose, kurie priskiriami individualiam namų ūkiui, bendrijai ar įstaigai.

Lietuvoje maždaug 15 proc. visų atliekų sudaro popierius ir kartonas, nežymiai mažesnę dalį – stiklas, apie 10 proc. – plastikas, mažiau nei 5 proc. – metalas. Atliekos kaupiamos sąvartynuose, deginamos arba perdirbamos. Didžiausi atliekų kiekiai kaupiami specialiose aikštėse arba atskirose užmiesčio teritorijose – kasmet sąvartynus pasiekia apie 70 proc. atliekų ir tik nedidelė jų dalis yra perdirbama ir (arba) eksportuojama į užsienio valstybes.

Europos Sąjungoje atliekų tvarkymas paremtas principine hierarchija, kurios svarbiausias prioritetas – atliekų vengimas ir atliekų kiekio mažinimas. Kitaip sakant, atliekų tvarkymas organizuojamas, remiantis prevencinėmis priemonėmis, ir tik vėliau – atliekų rūšiavimu, jų perdirbimu ir pakartotiniu žaliavų naudojimu. Europos Sąjungos teisės aktai numato ir svarbiausius atliekų tvarkymo principus, kuriais siekiama rūpintis žmonių sveikata ir aplinkos gerove. Ypatingas dėmesys skiriamas stambiagabaritinėms ir pavojingoms atliekoms. Pastarosios skirstomos į atskirus pogrupius, vertinant jų tvarkymo specifiką ir žalą aplinkai. Svarbiausius skirties taškus sudaro cheminių medžiagų, naftos produktų, medicininių priemonių ir transporto sektoriaus atliekos. Stambiagabaritinės atliekos – tai itin didelių matmenų nebenaudojama produkcija, pvz., sugedusi buitinė technika arba nebereikalingi baldai. Stambiagabaritinės atliekos pristatomos į specialius atliekų priėmimo punktus.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 750 sąvartynų, į kuriuos kasmet nugabenama daugiau nei 2,8 mln. tonų įvairių atliekų. Didžiąją jų dalį sudaro nerūšiuotos buitinės atliekos. Viena svarbiausių atliekų tvarkymo užduočių – tikslingas atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas, t. y. atliekų panaudojimas tos pačios arba kitos paskirties produkcijai gaminti, mažinant ekonominius, finansinius ir gamtinius išteklius.

Atliekų tvarkymas, perdirbimas, surinkimas, rūšiavimas. Mišrios komunalinės atliekos, antrinės žaliavos, žaliosios atliekos, maisto atliekos, cheminės atliekos, nuodingos atliekos, medicininės atliekos, autoservisų atliekos, seni tepalai, senos padangos, statybinės atliekos. Atliekų tvarkymas yra nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Per paskutiniuosius dešimtmečius didesnis dėmesys taip pat skiriamas pastangoms sumažinti atliekų poveikį gamtai ir natūraliai aplinkai. Atliekų tvarkymas apima kietąsias, skystąsias ir dujines medžiagas, kurioms taikomi skirtingi tvarkymo būdai ir metodai.