Viešas įmonių registras, Lietuvos įmonės

Logistika – tai materialinių srauto valdymo sistema, apimanti visas veiklos sritis nuo produkto kilmės vietos iki numatyto paskirties taško, t. y. vartotojo. Logistika sprendžia prekių planavimo, transportavimo, sandėliavimo, tvarkymo ir kontroliavimo procesų klausimus, siekdama patenkinti klientų poreikius ir realizuoti įmonės tikslus. Įprastai logistika apibendrinama dvejomis veiklos kryptimis – viena jų susijusi su funkcinių prekių judėjimu, t. y. konkrečių operacijų, kurių metu tiekėjas perduoda prekę užsakovui, valdymu. Kita kryptis aiškina platesnę logistikos sąvoką, t. y. šalia minėtųjų judėjimo operacijų aptariama ir prekių bei paslaugų rinka, paklausos ir pasiūlos koordinacija, logistikos proceso dalyvių interesų harmonizacija.

Pagrindinis logistikos įmonių uždavinys – efektyvus, t. y. tiekėjo ir užsakovo poreikius atitinkantis, prekių tiekimas. Kitaip sakant – planuoti, koordinuoti ir atitinkamai valdyti visas logistikos veiklos sritis, siekiant aukščiausio aptarnavimo lygio ir maksimalios kokybės mažiausia kaina. Visas logistikos grandis galima skirstyti į pagrindines ir pagalbines, turint omenyje, kad pagrindinės veiklos principais grindžiamas kiekvienas logistikos segmentas, o pagalbinės veiklos planavimas paremtas individualiomis aplinkybėmis. Pagrindinei veiklai priskiriami vartotojų poreikių nustatymo, prekių transportavimo, atsargų valdymo ir užsakymų tvarkymo darbai. Pagalbinės veiklos rūšys – tai sandėliavimas, medžiagų ir produktų įsigijimas bei valdymas, produkcijos pakavimas, sistemingas informacijos apdorojimas ir tvarkymas.

Logistinė sistema visais atvejais yra jungiamoji grandis tarp dviejų partnerių, t. y. gamintojo ir vartotojo (tiek siuntėjo, tiek gavėjo). Šiuo aspektu kalbama apie tris logistines sistemas: tiesioginę logistinę sistemą (tiesioginis materialinių srautų judėjimas), per tarpininkus veikiančią sistemą (materialinių srautų judėjimas, kurio realizacijai būtini tarpininkai) ir lanksčią logistinę sistemą (materialinių srautų judėjimas, įgyvendinamas tiesioginėmis priemonėmis ir naudojantis tarpininkų paslaugomis).

Šiandien pasaulinė logistikos industrija įvardijama kaip vienas svarbiausių ir didžiausių ekonomikos sektorių, kurio apimtys viršija 5 trilijonus eurų ir sudaro beveik 14 % pasaulinio BVP. Vertinant Europos Sąjungos logistikos ir transportavimo sektorių, stebimi kasmetiniai augimai, šiuo metu sudarantys beveik 4 % BVP. Sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nuolatos auga, vidutiniškai viršydama 4,5 % per metus ir sudarydama palankias sąlygas kitų ekonomikos šakų plėtrai.

Nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų buvo imtasi priemonių transporto ūkio pertvarkymui ir pervežimų plėtros skatinimui. Šiandien Lietuva yra rytinių Baltijos jūros šalių transporto vystymosi lyderė – logistikos apimtys tendencingai auga, be to, stebima akivaizdi sandėliavimo patalpų rinkos plėtra. Didmiesčiuose plečiasi nuomojami logistikos centrai, pozityvūs pokyčiai stebimi ir prekių gabenimo kelių transportu, ekspedijavimo ir sandėliavimo segmentuose. Transporto ir logistikos sektorius generuoja didelę bendrojo Lietuvos vidaus produkto dalį, kuri pastaraisiais metais viršijo 10 % kasmetinio BVP. Lietuvos logistikos sektoriuje sparčiai auga naujų bendrovių skaičius, lemiantis aršesnes konkurencijos sąlygas – šiuo metu krovinių gabenimu keliais Lietuvoje verčiasi 4 895 įmonės, vienijančios daugiau nei 70 tūkst. darbuotojų.

Transporto, krovinių pervežimo paslaugos. Logistikos paslaugos skirtos pervežti įvairius krovinius Lietuvoje ir pasaulyje. Tai gali būti ne tik kelių transportas, bet ir oro, geležinkelių, vandens.