Antstoliai, antstolių paslaugos

Antstoliai – tai valstybės įgalioti fiziniai asmenys, atliekantys faktinių aplinkybių konstatavimo, vykdomųjų dokumentų įgyvendinimo, teismų sprendimų vykdymo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymo numatytas funkcijas. Antstoliai gali teikti antstolių įstatyme apibrėžtas paslaugas, jei šios netrukdo svarbiausioms antstolių funkcijoms atlikti. Antstolis, eidamas LR antstolių įstatyme apibrėžtas pareigas, negali turėti kitų apmokamų pareigų nei vienoje organizacijoje, įstaigoje ar įmonėje ar užsiimti kita darbine veikla, išskyrus kūrybines, mokslines ar pedagogines užduotis ir darbą antstolių savivaldoje. Antstolius skiria ir atleidžia teisingumo ministras Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka.

2003 m. pradžioje buvo įgyvendinta antstolių institucinė reforma, suteikusi antstoliams teisę teikti papildomas paslaugas. Teisės aktų nustatyta tvarka antstolis gali teikti šias paslaugas: vertinti ir konstatuoti faktines aplinkybes, vykdymo procese saugoti ir administruoti turtą, teikti teisines konsultacijas (išskyrus atstovavimą santykiuose su trečios šalies asmenimis ir atstovavimą teisme), be teismo pavedimo perduoti dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims, remiantis aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą ir tarpininkauti turtinių prievolių vykdymo metu. Antstolių teikiamos paslaugos negali trukdyti įstatymų nustatytų funkcijų atlikimui, t. y. pirmumo prioritetas visais atvejais teikiamas įstatymų nustatytoms funkcijoms. Antstolių paslaugomis gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys.

Teikdamas paslaugas antstolis turi išlikti nešališkas, t. y. jis privalo vengti galimų interesų konfliktų ar kitų aplinkybių, keliančių įtarimą vykdomo proceso objektyvumu. Lietuvoje didžiausias antstolių darbo krūvis tenka priverstiniam sprendimų vykdymui ir tik maža dalis – teisinėms paslaugoms. Tuo tarpu seną ir tvirtą privačių antstolių veiklos sistemą turinčios šalys, pvz., Prancūzija ar Olandija, kur kas dažniau išvengia priverstinių priemonių ir teisminio bylinėjimosi.

Antstoliai, vykdydami teisės aktuose numatytas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, antstolių veiklos teisėtumo ir demokratiškumo principais. Vienas svarbiausių antstolių garbės reikalavimų – sąžiningas pareigų vykdymas ir šio proceso metu gautos asmeninės informacijos ir (arba) komercinių paslapčių saugojimas. Už antstolių veiklos pažeidimus skiriama trijų rūšių atsakomybė: baudžiamoji (administracinė), civilinė ir drausminė. Pastaroji taikoma už tiesioginių antstolio pareigų nevykdymą arba jų vykdymą netinkamai. Šio tipo bylas sprendžia Antstolių garbės teismas, skiriantis drausminio pobūdžio nuobaudas: papeikimą, paslaugų teikimo teisės sustabdymą (iki pusės metų) ar antstolio atleidimą. Civilinė atsakomybė taikoma antstoliams, kurie sukėlė žalą juridiniams ar fiziniams asmenims. Minėtoji žala draudžiama privalomuoju draudimu. Jei išmokos nepakanka, antstolis atlygina draudimo išmokos ir padarytos žalos skirtumą. Jei antstoliai įvykdo teisės aktų pažeidimus, kuriems priskiriama baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstoliai teisiami taip pat, kaip ir valstybės pareigūnai.

Antstolis (anksčiau teismo antstolis, teismo sprendimų vykdytojas) – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas: saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese, konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo, teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais, aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą, tarpininkauti vykdant turtines prievoles (ikiteisminis skolų išieškojimas).