Alkoholiniai gėrimai, prekyba, gamyba

Gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio (etanolio) koncentracija yra didesnė nei 1 procentas, vadinami alkoholiniais gėrimais. Alkoholiniai gėrimai gali būti įvairaus stiprumo, aromato ir skonio, pagaminti iš maistinės žaliavos.

Išskiriami stiprieji gėrimai, kuriuose etilo alkoholis sudaro 20–80 proc., ir silpnieji – 1–20 proc. etanolio. Prie stipriųjų alkoholinių gėrimų priskiriamas: antpilas (gaminamas iš natūralių vaisių ir uogų sulčių); aperityvas (gaminamas iš likerio ir degtinės gaminių); arakas (gaminamas iš ryžių, palmių sulčių); degtinė (gaminama iš rektifikuoto spirito, o tokios jos rūšys kaip pulkė – iš agavos sulčių, sakė – iš ryžių, vynuogių degtinė – iš vynuogių sulčių); brendis (gaminamas iš distiliuoto vyno arba vaisių ir uogų fermentuotų sulčių); džinas (kadagio uogos, apelsinų žievelės ir kt. prieskoniai užpilami spiritu); konjakas (gaminamas iš konjako spirito, laikomo ąžuolinėse statinėse); likeris (iš aromatinio spirito, taip pat iš vaisių ir uogų spirituotų sulčių, morsų, trauktinių); punšas (gaminamas iš vaisių ir uogų spirituotų sulčių bei morsų, rektifikuoto spirito, vyno, konjako, trauktinių ir kt. priedų); kalvadosas (ąžuolinėse statinėse laikomo obuolių spirito); romas (iš ąžuolinėse statinėse laikomo romo spirito); trauktinė (pagrindinę dalį sudaro sėklių, žolių ir kitų augalų dalių spiritinis užpilas, prie trauktinės priskiriami įvairūs balzamai); viskis (gaminamas iš laikomos ąžuolinėse statinėse suraugintos distiliuotos miežių, rugių ir kukurūzų misos).

Prie silpnųjų alkoholinių gėrimų priskiriamas: alus, kumysas (paprastai gaminamas iš kumelės, asilės, kupranugarės pieno), midus (gaminamas iš bičių medaus, cukraus, apynių, pridedant kadagio uogų, , liepos žiedų, pipirmetės lapų, spanguolių sulčių, čiobrelių ir kt.) ir vynas.

Lietuvių itin mėgstamas alus, priskiriamas prie silpnų alkoholinių gėrimų, yra daromas iš specialaus salyklo, apynių ir vandens, dedama miežių, kartais dar ryžių, kukurūzų ir cukraus. Visos alaus rūšys skirstomos į dvi grupes: šviesųjį alų ir tamsųjį alų.. Kiekviena alaus rūšis turi savitą skonį, kvapą, etilo alkoholio kiekį. Šviesusis alus nuo apynių atrodo karstelėjęs, tamsusis alus yra salsvas, turi salyklo prieskonį. Alui laikyti reikia tam tikrų sąlygų, paprastoje kambario temperatūroje jis greit drumsčiasi, darosi rūgštus (gyžta) ir netenka skonio. Išpilstytas į butelius alus ilgai išlieka šviežias ir skanus.

Vynas gaminamas iš vynuogių sulčių (vynuogių vynas), kitų vaisių ar uogų sulčių, palmių cukringų sulčių (palmių sulčių). Gali būti: stalo vynas (sausas, pusiau sausas ir pusiau saldus); spirituotas vynas (stiprus, desertinis ir likerinis), aromatizuotas vynas (vermutas), putojantis vynas (šampanas, kuris gali būti briutas, sausas, pusiau sausas, saldus, ir gazuotas vynas – dirbtinai prisotintas anglies dioksido).