Darbo sauga

Darbų sauga – tai specialių taisyklių ir priemonių visuma, apibrėžianti saugias darbo sąlygas. Svarbiausias prevencinių įstatų tikslas – sumažinti arba visiškai panaikinti profesinių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę. Taisyklėmis reglamentuotas darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas numato, kad darbdavys turi rūpintis dirbančiųjų sveikata ir jų gerove. Visi darbų saugos klausimai ir minėtojo įstatymo vykdymas patikėtas įgaliotųjų darbų saugos specialistų rankoms. Mokymų, rizikos vertinimo ir dokumentų rengimo darbus kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Įmonės, siekiančios užtikrinti tinkamą darbų saugos ir darbuotojų sveikatos sistemą, privalo įvertinti profesinę riziką, parengti valstybinius dokumentus, mokyti ir instruktuoti dirbančiuosius darbo saugos klausimais.

Darbdavys, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, paskiria saugos ir sveikatos specialistą arba steigia darbų saugos tarybą, užtikrinančią tinkamus darbuotojų mokymus. Sveikatos saugos darbuotojas (arba tarybos narys) atstovauja įmonės interesus valstybinėse kontroliuojančiose institucijose ir teikia parengtas ataskaitas, konsultuoja darbuotojus darbo saugos klausimais, instruktuoja gaisrinės saugos srityje, organizuoja profesinės rizikos vertinimo darbus, darbuotojų mokymus ir jų sveikatos patikrą, tiria nelaimingus atsitikimus ir darbo vietoje įvykusius incidentus.

Darbuotojų mokymai vykdomi įvertinus konkrečios bendrovės veiklą, darbines priemones ir darbo aplinką. Mokymai gali būti vidiniai arba išoriniai, kurių metu organizuojami seminarai (darbo teisės, darbų saugos, konfliktų valdymo ir kiti). Ypatingas dėmesys skiriamas asmenims, dirbantiems padidintos rizikos sektoriuje.

Organizuojant seminarus, būtina rengti elektros saugos, civilinės saugos, pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymus. Atskiras dėmesys skiriamas priešgaisrinės saugos seminarams. Svarbiausias darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo tikslas – kiek įmanoma informatyviau supažindinti darbuotojus su galimomis gaisrų atsiradimo priežastimis, priešgaisrine įranga ir teisės aktų, reglamentuojančių priešgaisrinę saugą, reikalavimais.

Darbų saugos sistema besirūpinantys darbdavys objektyviai ir tiksliai įvertina profesinės rizikos faktorius, siekdamas ištirti profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, užtikrinančias gerą darbuotojo savijautą ir maksimaliai sumažinančias profesinių ligų ar nelaimingų atsitikimų darbo vietoje riziką. Profesinės rizikos vertinimą sprendžia teisiniai reglamentai ir būtini darbinės aplinkos tyrimai: fizikiniai tyrimai (apšvieta, mikroklimatas, triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai), cheminiai tyrimai (dulkių koncentracija, anglies monoksido ir dioksido koncentracija), psichosocialiniai tyrimai, darbo ir poilsio grafiko tyrimai ir aplinkos ergonomiškumo tyrimai.

Darbų saugą ir prevencines jos priemones įformina teisinę galią turintys dokumentai, paprastai sudarantys rinkinius, apimančius darbuotojų mokymą ir žinių patikrinimą, darbuotojų saugos instrukcijas, sveikatos patikros pažymas, profesinės rizikos vertinimo planą, darbo tvarkos taisykles, gaisrinės saugos instruktažą ir būtinų įsakymų rinkinį.