Lietuvos energetinio savarankiškumo link – dar vienas reikšmingas žingsnis. Ramonaičiuose (Pakruojo raj.), atsinaujinančios energetikos bendrovių grupė "Acme Solar Group", priklausanti "Acme grupei" oficialiai atidarė saulės parką, kuris nacionaliniu mastu išsiskiria tiek apimtimi, tiek technologiniu lygiu. Tai – pirmasis tokio dydžio projektas Lietuvoje, visiškai įgyvendintas lietuviško kapitalo įmonės.
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo mažiausia šiemet – 53 Eur/MWh be perdavimo ir kitų mokesčių.
Naujausi "Sodros" duomenys rodo, kuriose valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) balandį buvo didžiausios darbo užmokesčio medianos.
Energijos kaupimo sistemos operatorei UAB "Energy cells" 2024-ieji – pirmieji pilni veiklos metai, kai įmonė nepertraukiamai teikė energetikos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. 200 MW galios, keturių baterijų parkų sistema visu pajėgumu veikti pradėjo 2023 m. spalį. Įmonės pajamos 2024 m. sudarė 9,2 mln. Eur, o grynasis pelnas – 2,1 mln. Eur.
Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Rytų Vokietijos elektros sistemų operatoriai – "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "50Hertz", teikia bendrą paraišką dėl hibridinės jūrinės elektros jungties "Baltic Hub" projekto įtraukimo į Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E 2026 metų dešimties metų elektros plėtros planą (TYNDP).
Praėjusią savaitę vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino visą šalies poreikį, perteklius eksportuotas į Latviją, Lenkiją ir Švediją. Dėl laisvadienio ketvirtadienį smuktelėjo elektros suvartojimas, o elektros kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse.
Estijos ir Lietuvos bendrovės "Connecto Infra" ir "Connecto Lietuva" už 42,5 mln. Eur (be PVM) rekonstruos 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo liniją Tytuvėnai–Kaunas, trečiadienį pranešė "Litgrid".
Įpusėjus pavasariui vėjuoti ir saulėti orai Lietuvoje spaudžia elektros kainas žemyn. Praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 97% elektros suvartojimo, o ketvirtadienį fiksuota 2,4 GW valandos elektros gamyba – didžiausia nuo 2005 m. pabaigos, kai uždarytas pirmasis Ignalinos AE blokas.
Naujosios energetikos įmonių grupė "Epso-G" 2024 metais sėkmingai vykdė energetinę nepriklausomybę stiprinančius projektus, įsitraukė į gynybos pramonę.
Lietuvoje praėjusią savaitę pasiektas naujas rekordas – pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009-ųjų pabaigoje per savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartota, pirmadienį pranešė "Litgrid".
Daugiau nei dešimtmetį energetikos dėmesio centre buvo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra. Šiuo metu žengiame į naują etapą, kuriame pirmuoju smuiku griežia energijos kaupimo įrenginiai. Kaupikliai arba baterijos ne tik vaidina ženklų vaidmenį šaliai atsijungus nuo BRELL, bet ir gali atnešti solidžios ekonominės naudos jas įsirengusiems – ypač, jeigu baterijos bus valdomos išmaniai.
Pirmojo Lietuvos 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl finansavimo sunkumų gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid", neaudituotais duomenimis, pajamas pernai augino 2,5%. 2024 m. jos siekė 378,3 mln. Eur.
Vietos akcijų rinkoje ketvirtadienį fiksuotos nežymiai neigiamos nuotaikos. Investuotojai toliau pardavinėja "Ignitis grupę" ir Šiaulių banką bei laukia penktadienį pasirodysiančio pluošto bendrovių rezultatų.
Baltijos šalims prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų pradedamos demontuoti buvusio BRELL žiedo elektros perdavimo linijos.
Baltijos šalims vasario 9-ąją sinchronizavus elektros tinklus su Europa, Rusijos žiniasklaida padvigubino propagandinių žinučių apie Lietuvos energetiką sklaidą, rodo tyrimas.
Pagal vasario 7 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtą kvietimą dėl paramos įsirengti didelės galios energijos kaupimo įrenginius kol kas gautos dvi paraiškos bendrai 7,4 mln. Eur sumai. Galimybę dalyvauti projekte svarsto daugiau įmonių, bet susiduriama su bankų skepticizmu ir neaiškumu, kiek gali pavykti uždirbti.
Vyriausybė neketina priimti elektros kainų augimą švelninančių priemonių vartotojams, nes kainos stabilizuojasi, sako premjeras Gintautas Paluckas.
Lietuva, Latvija ir Estija yra paskutinės Europos Sąjungos (ES) narės, kurios vasario 9 d. taps Europos elektros tinklo dalimi. Atsijungimo nuo rusiško BRELL žiedo procesas vyko daugiau kaip 10 metų.
Energetikos bendrovė "Enefit", superkanti iš gamintojų atsinaujinančių išteklių elektrinėse generuojamą elektros energiją, netrukus pasiūlys galimybę dalinai fiksuoti elektros kainą. Tuo tarpu vėjo parkų plėtotojams viena pirmaujančių energetikos bendrovių rekomenduoja ir užsidirbti papildomai, dalyvaujant balansavimo rinkoje.
Lietuvos atsinaujinančios energijos gamintojai šiuo metu susiduria su sudėtingomis rinkos sąlygomis – "Nord Pool" elektros kainos krenta jau antrus metus iš eilės, o artėjantis atsijungimas nuo BRELL sistemos žada dar didesnius balansavimo kaštus. Situaciją sunkina ir kiti veiksniai: atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) kainų kanibalizacija rinkoje bei nuo 2024 metų vidurio vyravusios kuklesnės vėjo sąlygos. Nors Europos Sąjungoje veikianti Kilmės garantijų sistema galėtų būti puikus įrankis AEI gamintojų pajamoms stabilizuoti, Lietuvoje ši galimybė dažnai lieka neišnaudota – daugelis gamintojų arba visai nesinaudoja sistema, arba tai daro nepakankamai efektyviai.
Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį elektros kabelį, buvo apribotos galimybės importuoti pigią energiją iš Šiaurės šalių į Baltijos šalis. Tai lėmė didesnes elektros kainas Lietuvoje, tačiau šventinis periodas kol kas šį efektą sušvelnina.
Aukštųjų technologijų bendrovės "Teltonika" savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo dalies technologijų parko gamyklų Vilniuje statybą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Investicijų įstatymo pataisas. Jas priėmus dideliems investuotojams dėl tam tikrų aplinkybių būtų leista dar dvejiems metams pratęsti kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimą.
Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie sudarys sąlygas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei "Litgrid" po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 m. vasario 9 d., ribotą laikotarpį įsigyti nedidelę dalį elektros perdavimo sistemos valdymui reikalingų balansavimo paslaugų iš energijos kaupimo sistemos operatorės "Energy cells".
Nuo biokuro katilų šilumai gaminti rentimo vajaus Lietuvoje nepastebimai prabėgo 15–17 metų. Tai reiškia, kad pamažu baigiasi šios įrangos eksploatavimo laikas. Šiuo metu turime 1.821 megavatą (MW) instaliuotosios biokuro katilų galios.
Tą pačią dieną, kai paskelbė dėl valdžios ir institucijų neveiklumo stabdantis suplanuotas 3,5 mlrd. Eur dydžio investicijas į aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų statybas, Arvydas Paukštys, "Teltonikos" įmonių grupės savininkas, projektą plėtojančios bendrovės įstatinį kapitalą nusprendė padidinti 14 mln. Eur.
Susisiekimo ir Aplinkos ministrams patvirtinus teisės aktų pakeitimus dėl inžinerinių tinklų tiesimo kelio juostoje – "Via Lietuva" suderino "Teltonikos" projektuotojų pateiktus projektinius sprendinius. Už kelių plėtrą atsakinga bendrovė teigia atlikusi visus reikalingus veiksmus, jog aukštųjų technologijų parko projektas galėtų būti vystomas toliau.
Paprašyti apibūdinti "Rail Balticos" statybas, VŽ pašnekovai renka žodžius kaip "unikalus", "grandiozinis", "tokio dar nebuvo ir daugiau nebus". Skambūs būdvardžiai šiam projektui tinka: Lietuva pirmąkart stato greitojo geležinkelio vėžę, ir tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros plėtros projektas šalies istorijoje.
Penktadienį Arvydas Paukštys, "Teltonikos" įmonių grupės įkūrėjas, pranešė dėl valdžios neveiklumo stabdantis planuotas 3,5 mlrd. Eur investicijas. Kilus skandalui, jau pirmadienį verslininko neveiklumu kaltintos institucijos žadėjo problemų sprendimą. Tiesa, kai kurie klausimai šioje istorijoje liko be atsakymų.
Kelių techninis reglamentas (KTR), tapęs paskutiniu lašu, perpildžiusiu verslininko Arvydo Paukščio kantrybės taurę, įkaitais metų metus laiko šimtus verslininkų, investuojančių į naujus fabrikus, statančius elektromobilių įkrovimo stoteles, saulės bei vėjo jėgaines ir kt. Iki šiol jų prašymai leisti tiesti kabelius išilgai kelių yra atmetami.
Lapkričio 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 27% nuo 117,9 Eur/MWh iki 86,5 Eur/MWh.
Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė "Via Lietuva" Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai pateikė teisės aktų keitimų pasiūlymus, susijusius su Valstybei svarbių projektų įgyvendinimu. Juos priėmus, "Via Lietuva" patvirtins "Teltonika" parko statybų projekto techninius sprendinius, visos derinimo procedūros bus baigtos.
Nors apie elektros kainų padidėjimą, Baltijos šalims atsijungus nuo rusiškojo BRELL žiedo, labai mėgsta skalambyti rusų propagandininkai, energetikos įmonių atstovai pripažįsta, kad papildomų išlaidų išvengti nepavyks, o galiausiai jos nuguls ir ant vartotojų pečių.
Matydamas, kokią audrą sukėlė mano žinutė apie "Teltonika High–Tech Hill" (THTH) projekto stabdymą socialiniuose tinkluose ir medijoje, kiek daug komentarų pasipylė tiek palaikančių, tiek nesuvokiančių, kas vyksta iš tiesų, turiu išsklaidyti kai kuriuos mitus, kol dar neatvėso susikaupusios emocijos.
Lietuvos pašto vadovybėje pokyčiai. Didžiausio šalyje pašto ir siuntų paslaugų teikėjo generalinis direktorius Rolandas Zukas šalių susitarimu traukiasi iš užimamų pareigų.
Arvydas Paukštys, "Teltonikos" įmonių grupės savininkas, dėl, jo teigimu, valdžios ir institucijų neveiklumo stabdo planuotas 3,5 mlrd. Eur investicijas į aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų statybas.
Arvydas Paukštys, "Teltonikos" įmonių grupės savininkas, dėl, jo teigimu, valdžios ir institucijų neveiklumo stabdo planuotas 3,5 mlrd. Eur investicijas į aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų statybas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje didėjo elektros suvartojimas. Be to, dėl elektros tinklo darbų Lietuvą ir Latviją pasiekia mažiau pigios elektros energijos iš Suomijos, todėl teko kliautis didesne gamyba vietos šiluminėse elektrinėse.
Neaudituotais duomenimis, 2024 m. 9 mėnesių Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės AB "Litgrid" pajamos siekė 279,6 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 1,7% didesnės.
Spalio 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo nuo 58 Eur/MWh iki 120,5 Eur/MWh.
Kodėl UAB „Duliuksa“ vertina meistrai ir klientai, siekiantys kokybiško apdailos rezultato
„Duliuksa“ – tai ilgametę patirtį sukaupusi įmonė, orientuota į profesionalius dažymo ir apdailos sprendimus. Įmonė dirba dažų, dekorų ir apdailos įrankių srityje, todėl yra puikiai pažįstama tiek...
Milijoninė perdegimo kaina: kodėl vadovo sveikata yra kritinė verslo investicija
Vadovo perdegimas dažnai laikomas asmenine problema, kurią ignoruojant ji gali išaugti į vieną brangiausių verslo rizikų. C lygio vadovo keitimas įmonei gali atsieiti nuo 200 % iki 400 % jo...
Užaugęs kartu su valstybe: kaip vystėsi nepriklausomas Klaipėdos uostas?
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir...
