Atsiliepimai apie Litgrid, AB

Pietinėje Vilniaus dalyje kuriamas "Teltonika High-Tech Hill" reikalingus elektros pajėgumus gaus anksčiau nei planuota, iki šių metų pabaigos. Pilna apimtimi kompleksas turėtų pradėti veikti nuo 2029 m., nurodo Arvydas Paukštys, "Teltonikos" įmonių grupės savininkas. "Teltonikos" parko gamyklos jau turi 40% įrangos.

Naujausi "Sodros" duomenys rodo, kuriose valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) balandį buvo didžiausios darbo užmokesčio medianos.

Centralizuotą šilumą Vilniui tiekianti AB "Miesto gijos" sostinėje planuoja įdiegti keletą akumuliacinių karšto vandens talpyklų. Planuojamų projektų dydis siektų nuo 350 iki 8.000 kub. m. Taip pat svarstomas ir vienos didžiulės talpyklos variantas – ji galėtų siekti 20.000 arba 200.000 kub. m, priklausomai nuo tipo. Viena galimų vietų tokiam projektui gali tapti teritorija šalia Gariūnų.

Naujos septynių narių valstybės įmonės Registrų centro valdybos pirmininke išrinkta Rasa Balevičienė, elektros ir dujų perdavimo grupės "Epso-G" grupės bei finansų pervedimų startuolio "Nium" valdybos narė.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas, kuriam vadovaujant nesulaukus kadencijos pabaigos buvo atleisti arba pasitraukė keturi ministerijos valdomų įmonių vadovai, sako turėjęs rimtų priekaištų Lietuvos oro uostų vadovui ir valdybai, taip pat "Lietuvos geležinkelių" grupės vadovui.

Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" pajamos per metus augo 46% ir pasiekė 158,7 mln. Eur, o dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos šoktelėjo iki 32,9 mln. Eur – 58% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Norvegijoje įsikūrusios įmonės "Northern Europe Energy Group" ir "Vindr Baltics" planuoja Estijoje, Pernu apskrities Hedemėstės regione, pastatyti milijardo eurų vertės žaliojo vandenilio gamyklą ir duomenų centrą, kurie turėtų būti aprūpinami vėjo energija.

Balandis pasižymėjo didele vietos generacija ir pritrūko vos 8 GWh, kad pirmą kartą nuo 2009 m. Lietuvoje per mėnesį pagaminta elektra užtikrintų visą šalies poreikį. Didžiąją dalį elektros pagamino vėjo jėgainės, jų momentinė gamyba pasiekė naują rekordą.

Strategiškai svarbioms atsargoms saugoti skirto sandėlio nuomos konkurse dalyvavusi ir laimėtoja pripažinta logistinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB "Sirin Development" galiausiai nusprendė atsitraukti. Ji nepateikė dokumentų, kad galėtų būti patikrinta dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Laurynas Kuzavas, bendrovės generalinis direktorius, teigia, kad to nedarė, nes neturi galimybės gauti informacijos iš likviduojamo verslo Rusijoje.

Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos tinklo prijungtas Anykščiuose pastatytas Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės "European Energy" baterijų parkas (BESS). Jis yra 25 MW galios ir 65 MWh talpos.

Kaupiklių parkai Lietuvoje šiandien yra labiausiai augantis elektros infrastruktūros segmentas, tačiau garsėja įspėjimai, kad čia gali susiklostyti panaši situacija kaip gerokai sulėtėjusiame saulės elektrinių sektoriuje. Skaniausias kąsnelis – balansavimo rinka – taps kur kas mažiau pelningas, o vėliausiai užbaigtiems parkams gali patiems tekti balansuoti ties atsiperkamumo riba. Visgi Energetikos ministerija ramina ir sako, kad reikėtų žiūrėti į platesnį ilgametį paveikslą.

Pasibaigus buvusios Registrų centro valdybos kadencijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino penkis nepriklausomus valstybės įmonės  valdybos narius bei darbuotojų atstovę.

Pasibaigus Roko Masiulio kadencijai, vasarį naujuoju "Litgrid" vadovu tapo Andrius Šemeškevičius. "Verslo žinioms" jis pasakoja, kodėl bus koreguojamos Lietuvos elektros suvartojimo prognozės, apie didelių "popierinių" projektų įtaką tinklo darbų planavimui ir kaip sausio 20 d. pavyko išvengti visiško Baltijos šalių "blackouto".

Inžinerinė įmonė "Elproteka", bendradarbiaudama su verslo partneriais ir elektros tinklų projektavimo įmone UAB "Elinijos", specialiame renginyje, vykusiame "Mokslo saloje", elektros energetikos sektoriaus specialistams, tarp jų ir "Litgrid" bei ESO atstovams, pristatė "Arcteq Relays" apsaugos ir valdymo sprendimus. Renginio tikslas buvo supažindinti rinką su pažangiais apsaugos relių ir automatikos sprendimais, skirtais didinti elektros tinklų patikimumą, saugumą ir efektyvumą. "Arcteq Relays" technologijų diegimas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir elektros tinklų stabilumo tikslų įgyvendinimo.

Įgyvendinus sinchronizacijos su Europa projektą, keičiasi ir "Litgrid" vadovas – nuo vasario šias pareigas eina Andrius Šemeškevičius. "Verslo žinių" podkastų studijoje besilankiusio svečio teigimu, artimiausiais metais bendrovės pagrindiniai darbai bus tiek vietos tinklo stiprinimas, tiek naujos jungtys su užsienio šalimis.

Kovą smarkiai sumažėjus elektros kainoms biržoje, dalis nepriklausomų tiekėjų tikisi kainų mažėjimo ir artimiausiais mėnesiais. Tuo metu kiti prognozių vengia ir pabrėžia neapibrėžtumą dėl geopolitinės įtampos Viduriniuose Rytuose.

Lietuvos energetikos rinka šiuo metu entuziastingai žvelgia į energijos kaupiklių (BESS, Battery Energy Storage Systems) plėtrą. Nors šiandien matomos galimybės atrodo itin patrauklios, spartėjantis projektų skaičius siunčia aiškius signalus apie artėjantį rinkos prisisotinimą. Tai reiškia potencialius finansinius nuostolius tiems, kurie į šį sektorių įžengs per vėlai.

Per ateinantį dešimtmetį Lenkija investuos apie trilijoną PLN (apie 234 mlrd. Eur) į energetiką, infrastruktūrą, perdavimo linijas ir elektrines, sakė Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, šią savaitę Gdanske vykusioje energetikos parodoje "PowerConnect".

Lietuva galėtų skolintis iki 40 mln. Eur kasmet, kad sumažintų elektros dedamąją didžiausiems pramoniniams vartotojams, o šie paramą pradėtų grąžinti nuo 2031 m. Tokią schemą pavasario Seimo sesijoje parlamentui siūlys prezidentūra. Verslai sveikina dėmesį, skirtą priemonėms išaugusioms sąnaudoms valdyti, bet kol kas į tokį planą žiūri atsargiai.

Pirmąją kovo savaitę dėl pabrangusių dujų elektros kaina šoktelėjo 22%. Augimas galėjo būti dar didesnis, tačiau jį pristabdė 66% didėjusi gamyba saulės elektrinėse.

Elektros gamintoja ir tiekėja"Elektrum Lietuva" pradeda eksploatuoti 65 megavatų (MW) instaliuotos, 50 MW leistinosios galios saulės elektrinių parką Šalčininkų rajone.

Praėjusiais metais grynasis "Litgrid" pelnas mažėjo, tačiau koreguoti EBITDA ir pelno rodikliai buvo geresni, palyginti su 2024 m. rezultatais.

Pirmos instancijos teismas turės iš naujo nagrinėti Rusijos energetikos milžinės "Inter RAO" kontroliuojamos sankcionuotos buvusios elektros tiekėjos "Inter RAO Lietuva" ginčą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl bendrovės įtraukimo į sankcionuojamųjų sąrašą keturis 2022 m. mėnesius.

Efektyviausiai 2025 m. viešojoje erdvėje komunikavęs Lietuvos įmonės vadovas – Rokas Masiulis, buvęs "Litgrid" generalinis direktorius. Antra vieta reitinge teko Arvydui Avuliui, bendrovės "Hanner" vadovui, trečia – Dainiui Dunduliui, "Norfos" prekybos įmonių grupės bendraturčiui.

Atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) plėtra Lietuvoje vėjo ir saulės jėgainių savininkams atvėrė naujas galimybes: ne tik gaminti švarią elektros energiją, bet ir pelningai dalyvauti tinklo balansavimo procesuose, taip maksimaliai įdarbinant turimą turtą. Čia esminį vaidmenį atlieka nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai, dar vadinami agregatoriais. Elektros energijos paklausos telkėjas veikia kaip "virtuali elektrinė": jis apjungia daugybę mažesnių gamybos ir vartojimo įrenginių (saulės parkų, baterijų, pramoninių vartotojų) į vieną didelį, valdomą vienetą. Tai leidžia smulkiesiems rinkos dalyviams, kurie patys yra per maži, dalyvauti pelningose balansavimo rinkose.

Vasario pradžioje piką pasiekusi didmeninė elektros kaina mažėja antrą savaitę iš eilės itin paaugus vėjo elektrinių gamybai ir šiltėjant orams.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovei "Litgrid" pirmadienį pradeda vadovauti Andrius Šemeškevičius.

Atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje žengė į naują etapą. Jei iki šiol investicijos dažniausiai buvo nukreiptos į pavienius saulės ar vėjo parkus, šiandien vis daugiau dėmesio sulaukia hibridiniai projektai – tokie, kurie apjungia kelis energijos šaltinius: saulę, vėją, energijos kaupiklius ar jų derinius.

Daugiau nei 100 kW galios turinčių elektros gamybos ar kaupimo įrenginių savininkai iki gegužės 31 d. turi atlikti kibernetinio saugumo auditus ir gauti sertifikatus. Jie toli gražu neskuba, visgi, net ir telpant į terminą, išvados gali būti nepatenkinamos. Tokiu atveju reikės arba papildomai investuoti, arba aukoti patogumą.

Viena didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių "Kauno tiltai" už 42,7 mln. Eur (su PVM) per dvejus metus rekonstruos vieną pagrindinių elektros jungčių su Latvija – 83 kilometrų ilgio 330 kV oro liniją Aizkrauklė–Panevėžys, pranešė "Litgrid".

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninės elektros kainos "Nord Pool" elektros biržoje sumažėjo 21,8% ir buvo žemiausia šį vasarį. Viena pagrindinių kainos mažėjimo priežasčių tapo sumenkęs vartojimas. Daugiausia vietinės elektros pagamino šiluminės elektrinės, augo importo srautai.

Sausio 20 dieną Baltijos šalių regionas per plauką išvengė visiško elektros sistemos išsijungimo. Šis incidentas Estijoje, Kiisa tapo rimčiausiu egzaminu mūsų energetinei nepriklausomybei praėjus metams po to, kai nutraukėme ryšius su rusiškąja BRELL sistema, neabejoja advokatų kontoros "Glimstedt" asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Slovėnijos technologijų bendrovė "Ngen" planuoja Latvijoje investuoti apie 50 mln. Eur į 200 MWh talpos kaupiklių parką netoli Liepojos, naudojant "Tesla" pagamintas technologijas. "Ngen" vadovo vertinimu, Baltijos šalys – perspektyvi kaupiklių rinka.

Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" 2026-aisiais planuoja surinkti apie 96 mln. Eur vadinamųjų perkrovos pajamų bei dalį jų investuoti į kritinės infrastruktūros apsaugą, perdavimo tinklą, sausumos jungtį su Lenkija "Harmony Link", taip pat perdavimo tarifui mažinti.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" prie tinklo prijungė Vokietijos atsinaujinančiosios energetikos bendrovės "Aquila Clean Energy EMEA" Akmenės rajone vystomą 100 MW galios vėjo parką "Windfarm Akmenė Two".

Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje išaugo 25% ir beveik trys ketvirtadaliai šalies elektros poreikio buvo užtikrinti vietos elektrinių. Tuo metu galutinis elektros suvartojimas augo 2%.

Vėjuoti orai praėjusią savaitę stabilizavo didmenines elektros kainas, tačiau šaltis toliau diktuoja aukštą elektros paklausą. Pirmadienį fiksuota didžiausia dieninė elektros kaina šiais metais.

Atsinaujinančios energetikos projektus vystanti Ispanijos bendrovė "Aquila Clean Energy" sudarė pardavimo sutartį su Lietuvos įmone "Energy Gates" dėl parengto statyti 50 MW galios ir 100 MWh talpos energijos kaupiklių parko "Kaunas BESS".

Didžiulį šuolį per pastaruosius keletą metų padariusios Europos atsinaujinančios energetikos sektorius susiduria su aštrėjančia problema – laisvų pajėgumų trūkumu. Tam reikės milžiniškų investicijų. O didžiausią galvos skausmą kelia ne tik atnaujinimo reikalaujanti sena infrastruktūra ir statomos naujos jungtys, tačiau ir kai kuriose šalyse įdiegta neefektyvi naujų projektų rezervavimo tvarka.

Sausio 9 dieną Telšių rajone simboliškai įkasta kapsulė, žyminti vieno pirmųjų Lietuvoje statomų elektros energijos kaupimo įrenginių parko galutinio statybų etapo pradžią. 30 MW galios ir 68 MWh talpos projektas žymi perėjimą į finalinį statybų etapą ir yra reikšmingas žingsnis stiprinant šalies energetikos infrastruktūrą.