Atsiliepimai apie Litgrid, AB

Investuotojai žaibu reagavo į LESTO akcininkų sprendimą išmokėti dividendų ir akcijų kainą pakėlė daugiau nei 8%. Makleriai dividendų dabar tikisi ir iš pirmadienį dėl jų spręsiančių "Lietuvos energijos" bei "Litgrid".

Analitikai valstybei primena pažadus per biržą parduoti daugiau kontroliuojamų įmonių, galbūt net ir naujosios atominės elektrinės operatorės, akcijų ir pirštu baksnoja į Gruziją, kuri ėmėsi konkrečių veiksmų. Tačiau valstybė, atrodo, ankstesnius pažadus kol kas linkusi pamiršti.

Sulaukus investuotojų lūkesčius pranokusių bendrovių rezultatų, Vakarų Europos indeksai kilo, tačiau Baltijos šalių biržų indeksai judėjo skirtingomis kryptimis. Akcijų prekyba Vilniuje buvo menka, o ją išjudinti galėtų energetikos bendrovių akcininkų susirinkimų sprendimai, teigia makleriai.

Baltijos šalių siekis atsijungti nuo Rusijos elektros energijos perdavimo sistemos IPS/UPS ir sinchronizuoti perdavimo tinklų dažnius su kontinentinės Europos perdavimo sistema iš politinės deklaracijos tampa Europos Sąjungos darbotvarkės punktu: Komisija gavo įgaliojimus deryboms su Rusija ir Baltarusija dėl būsimos Baltijos šalių perdavimo sistemos architektūros. AB "Litgrid" generalinis direktorius Virgilijus Poderys mano, kad tokios derybos gali trukti keletą metų.

Pavasaris – ne tik žibučių žydėjimo, bet ir dividendų mokėjimo metas, o jų įmonės šiemet turėtų pažerti bent jau ne mažiau nei pernai. Iš biržos įmonių malonių staigmenų gali pateikti tokios bendrovės kaip "Invalda", "Apranga" ar "Vilniaus baldai", bet vis dar neaišku, kaip elgsis valstybės įmonės. Naujų vėjų gali įpūsti ir dividendų mokėjimo įstatymų pakeitimai.

Talino biržoje itin padaugėjus stambesnių tiesioginių sandorių drabužių prekybininkės "Silvano Fashion Group" akcijomis, prakalbta apie tai, kad tarpininkai, naudodamiesi akcijų kainos skirtumu Talino ir Varšuvos biržoje, daro arbitražo sandorius.

Įmonės, suvokdamos, kad universitetai neparengs būtent joms reikalingų specialistų, ieško įvairių būdų, kaip pačios galėtų juos užsiauginti. Viena iš galimybių – pasiūlyti stažuotę: tiek užsienio universitetuose, tiek pačioje bendrovėje.

Beliko tik žingsnis, kad Vyriausybei būtų perduota Kainų komisijos funkcija tvirtinti elektros, šilumos, dujų kainų nustatymo principus ir metodikas. Taip politikams būtų atvertas kelias prieš rinkimus siekti nepagrįstai sumažinti monopolinių paslaugų kainas arba į tarifus įskaičiuoti jiems svarbių projektų, tokių kaip naujos atominės elektrinės statyba, sąnaudas.

"Nasdaq OMX Vilniaus" biržoje akcijas kotiruojančios Lietuvos energetikos bendrovės šiemet stokojo investuotojų dėmesio. Tačiau galbūt naujovių įneš artėjantys 2012–ieji?

Baltijos šalių biržose įmonių veiklos rezultatų lietų trečiadienį nustelbė žinia apie pasaulio centrinių bankų koordinuotą sprendimą likvidumui padidinti. Rinkos šoktelėjo tikėdamos, kad tai padės išvengti recesijos pasikartojimo.

Pramonininkai sako kategoriškai atsisakantys mokėti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį už nuosavose elektrinėse pagamintą ir savo poreikiams sunaudotą elektros energiją. Susitraukus VIAP mokėtojų ratui, gali šiek tiek didėti elektros kaina.

Rugpjūčio mėnesį Baltijos biržų indeksai dėl sukrėtimų rinkose nuriedėjo apie 9%, tiek pat smigo "Stoxx Europe 600". Pasaulinė sumaištis dėl ūkio perspektyvų dar nespės atsiliepti Lietuvos įmonių trečiojo ketvirčio veiklos rezultatams, sako makleriai. Ketvirtadienį Baltijos biržose investuotojai reagavo į įmonių pusmečio veiklos rodiklius.

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorė AB "Litgrid" kreipėsi į teismą dėl azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintojos "Achemos" 2,29 mln. Lt skolos, kuri susidarė nuo š. m. balandžio delsiant sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP).

Graikijos skolų krizei krečiant rinkas, Lietuvos kapitalo rinkos dalyviai drąsių rekomendacijų dėl investavimo "Nasdaq OMX Vilniaus" biržoje nebežarsto. Vyraujant neapibrėžtumui, dauguma pataria laikyti dividendus mokančių ir itin sparčiu rezultatų gerėjimu pasižyminčių bendrovių akcijas.

Gausėja ženklų, kad po penkerių metų Lietuvos energetikos sistema tikrai bus sujungta su Šiaurės šalių ir kontinentinės Europos energetikos sistemomis: elektros jungtys į Lenkiją ir į Švediją turėtų būti baigtos iki 2016 metų, o Lietuvos įmonėms turėtų kliūti solidžių energetikos užsakymų.

Pranešimų apie dividendus lietus penktadienį baigėsi staigmena – dividendus netikėtai pranešė mokėsiančios ir LESTO su "Lietuvos energija". Tačiau naujienos maklerių ūpo nepakėlė – balandis Vilniaus biržai vėl buvo nesėkmingas.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovybė nenori prisidėti prie biudžeto lopymo ir nenumato pažerti dividendų, nors Vyriausybė ir ragino tai daryti. Vyriausybės atstovai paskutines viltis dėl persigalvojimo deda į kitą savaitę.

Baltijos šalių biržas trečiadienį toliau kamavo bepradedanti įsisenėti liga – investuotojų pasyvumas, o kiek daugiau pasistumdyta tik prie "Invaldos" pozicijos. Tačiau gera žinia atskriejo iš Vyriausybės – valstybės įmonėms pakelta dividendų kartelė.

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorės AB "Litgrid" ir elektros biržos operatorės UAB "Baltpool" pasirinktas ryšių su visuomene paslaugų pirkimo būdas, neįprasti ir konkurenciją ribojantys reikalavimai Ryšių su visuomene agentūrų asociacijai sukėlė abejonių dėl pirkimo skaidrumo, todėl prašoma spausti stabdžius ir keisti galimai diskriminuojančias pirkimo sąlygas.

Nauja elektros skirstykla Bitėnuose Lietuvos elektros energetikos sistemą apsaugos nuo netikėtumų Rusijos Kaliningrado srityje.

Politinių aistrų vėtyto elektros energetikos sektoriaus įmonės rezultatus kitąmet skaičiuos pagal šią savaitę paaiškėsiančius elektros energijos tarifus – rinkos dalyviai tikisi, kad pažadai didinti pelningumą galiausiai pildys kišenes dividendais, mat ir pelnų numatoma neriboti. Tačiau dar neaišku, kiek to pelno bus, ar įmonėms vertės suteiks numatomi įgyvendinti strateginiai projektai.

Baltijos šalių biržose investuotojai antradienį lūkuriavo ir neskubėjo nei kelti, nei koreguoti akcijų kursų. Šiandien rinkoje įgyvendinami trijų įmonių – Ūkio bako, Panevėžio statybos tresto ir "Rokiškio sūrio" – oficialieji siūlymai įsigyti likusias akcijas.

Dėliojami paskutiniai taškai elektros ūkio struktūros pertvarkos projektuose – nuo "Lietuvos energijos", kuri teliks elektros energijos gamybos įmonė, atskiriama elektros perdavimo sistemos operatorė susižers didžiąją dalį turto, vykdys strateginius projektus. Rinkos dalyviai teigiamai vertina pokyčius ir laukia, kol projektai įsibėgės.

Baltijos šalių akcijų rinkos pirmadienį nepasidavė Europoje tvyrojusioms dvejonėms ir pasistiebė. Vilniaus biržoje labiausiai "žibėjo" naujienų pažėrusios "Lietuvos energijos" ir vadovybės dėmesio pastaruoju metu sulaukiančios "Aprangos" akcijos, o Talino biržoje aktyviau prekiauta likvidžiausiose pozicijose.

Biržoje "Nasdaq OMX Vilnius" praėjusi savaitė buvo permaininga – pirmadienis prasidėjo akcijų kainų šuoliu, vėliau rinka smuko tris dienas iš eilės, o pentadienį trynė per savaitę patirtus nuosmukius. Investuotojų akiratyje dominavo Ūkio banko ir Panevėžio statybos tresto akcijos.

Elektros ūkio pertvarka stumiasi į priekį ir pradedama nuo "pėstininkų" – "Lietuvos energija" ir būsimoji LESTO pinigais, antrinių įmonių akcijomis ir kitu turtu, nereikalingu numatytoje pagrindinėje elektros gamybos veikloje, investuos į kitas kuriamo energetikos sektoriaus įmonių aptarnavimo bloko įmones. Investuotojai laukia "Litgrid" atskyrimo ir skirstomųjų tinklų sujungimo sąlygų.

Prieš kelis mėnesius paskelbusi apie planus Lietuvos dujų sektoriuje įgyvendinti vadinamąjį trečiąjį ES energetikos paketą ir atskirti veiklos rūšis, Vyriausybė praneša apie elektros sektoriaus skaidymą. Tačiau, rinkos žinovų vertinimu, skaidymas labiau panašėja į galingos bendrovės kūrimą.

Baltarusijos ir Rusijos energetinis ginčas vėl verčia Lietuvą prisiminti kritinius planus, kaip išsiversti be rusiškos energetikos. Tačiau Lietuvos elektros tinklų atjungimas nuo Baltarusijos laikomas verčiau teoriniu nei realiai galinčiu įvykti veiksmu.