Lietuvos muzikų sąjunga

Sąjunga. Koncertų organizavimas Lietuvoje ir užsienyje, leidyba.
LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA - atlikėjų, muzikinių kolektyvų vadovų, kompozitorių, muzikos kritikų ir mokslininkų visuomeninė kūrybinė organizacija. Sąjunga tęsia 1936 m. įkurtos ir iki 1940 m. gyvavusios Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas.
Pagrindinės Lietuvos muzikų sąjungos veiklos ir renginiai:
LMS konferencijos / suvažiavimai
Didysis muzikų paradas
Birštono vasaros menų akademija
Kūrybinė-edukacinė stovykla Biržuose „Muzikuokime drauge“
Pasaulinė muzikos diena
Muzikos meno ir mokslo žurnalas "Muzikos barai"
Kompaktinės plokštelės
Knygos
Natos
Koncertai, susitikimai

1936 m. Kaune iškilūs to meto muzikai – N. Martinonis, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Budriūnas, K. Griauzdė, kiti, subūrė įvairių žanrų muzikus į Lietuvių muzikų draugiją, ir tai buvo reikšmingas posūkis muzikinės kultūros plėtros baruose. Patvirtintuose Draugijos įstatuose buvo nurodoma, kad jos „tikslas – lavinti savo narius muzikos srityje, kelti chorų kultūrą bei muzikos meną“. Įgyvendindama Įstatų nuostatas, Draugija pradėjo sistemingai, aktyviai rūpintis muzikinės kultūros reikalais. vadovavo Lietuvos chorų sąjūdžiui, rūpinosi respublikinių ir rajoninių dainų švenčių, chorų konkursų organizavimu, rūpinosi naująja lietuviška chorine muzika, muzikiniu švietimu, vargonininkų ir muzikos mokytojų kvalifikacija, rengė populiarius simfoninius, kamerinius koncertus, sistemingai leido mėnesinį meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“.

Šiandienos kūrybinė organizacija – Lietuvos muzikų sąjunga, tęsdama 1936 m. įkurtos Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas, taip pat siekia aktyviai dalyvauti krašto muzikiniame gyvenime - nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia muzikų kūrybinę iniciatyvą, telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai, jų veiklą propaguoja Lietuvoje ir užsienyje, meninės veiklos rezultatus fiksuoja istorijai. Tuo tikslu: leidžia mėnesinį meno ir mokslo žurnalą “Muzikos barai”; rengia kasmetinės Lietuvos muzikų didžiąsias šventes “Didysis muzikų paradas“ (Didysis atlikėjų parodymas); sistemingai rengia reguliarius koncertus jaunimui Lietuvos vidurinėse ir muzikos mokyklose, pristato naujausius atlikėjų kūrybinius darbus, sistemingai rengias sekmadienio muzikinės popietės - įvairių žanrų atlikėjų koncertus susitikimus su visuomene, rengia nusipelniusių muzikų pagerbimo ir atminimo vakarus; leidžia natos, knygas, Lietuvos atlikėjų kompaktinės plokštelės; kas penkeri metai kartu su Lietuvos muzikos akademija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia B.Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursus.

Prie Lietuvos muzikų sąjungos įsteigti pedagogų ir jaunųjų muzikų susivienijimai.

1998, 1999 ir 2004 metais LMS suvažiavimų nutarimu už didelius nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardai suteikti dirigentui prof. Sauliui SONDECKIUI, trimitininkui prof. Timofejui DOKŠICERIUI, violončelininkui prof. Davidui GERINGUI, operos solistui Sergejui LARINUI, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo steigėjui, fondo prezidentui p. Sauliui KAROSUI, dainininkei Violetai URMANAI (URMANAVIČIŪTEI) ir pianistei BIRUTEI KAROSIENEI.

2001 m Lietuvos muzikų sąjunga kartu su firma „Baltic optical disc“ įsteigė „Auksinio disko“ prizą (skulptūrinė kompozicija ir specialiai išleista, laureatų kūrybą pristatanti kompaktinė plokštelė), kuriuo kasmet lapkričio mėnesį Nacionalinėje filharmonijoje „Didžiojo muzikų parado“ metu už ryškią pastarųjų metų meninę veiklą apdovanojami ir „Auksino disko“ laureatais skelbiami keturių nominacijų atlikėjai.

.