Atsiliepimai apie Google Lithuania, UAB

Apsipirkimas internetu daugeliui tapo kasdienybe. "Eurostat" duomenimis, pernai net 78 proc. Europos Sąjungos (ES) interneto vartotojų pirko prekes ar paslaugas elektroniniu būdu. Verslui tai siunčia aiškų signalą – vien fizinės prekybos vietos ar socialinių tinklų paskyros nebepakanka. Tad kaip susikurti e. parduotuvę, kuri ne tik egzistuotų internete, bet ir generuotų realius pardavimus?

Jeigu dalis II pakopos pensijų lėšų atsidurtų jūsų sąskaitoje, pirmas klausimas greičiausiai būtų labai praktiškas: ką su jomis daryti, kad po kelerių metų jos nenuvertėtų dėl infliacijos? Indėliai daugeliui atrodo saugus pasirinkimas, tačiau aukštesnės infliacijos laikotarpiais jų palūkanos ne visada išsaugo realią pinigų perkamąją galią. Akcijos, fondai ar kriptovaliutos gali būti patrauklios aktyvesniems investuotojams, bet reikalauja daugiau žinių, rizikos tolerancijos ir gebėjimo ramiai priimti rinkų svyravimus. Nekilnojamasis turtas dažnai siejamas su stabilumu, tačiau jam reikia gerokai didesnio pradinio kapitalo, priežiūros ir papildomų įsipareigojimų.

Lietuvos keliuose vairuotojai jau kurį laiką pastebi automobilius, kurių durelės pažymėtos nedidele stilizuota A raide. Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, spėlionės – kas tai per klubas, kaip prie jo prisijungti?

Šią su dirbtiniu intelektu (DI) iš dalies susijusią akciją stebiu dar nuo rudens, o nuo to laiko jai atpigus trečdaliu, niežti nagai įsigyti. Vis tie krentantys peiliai vilioja.

Nors Hormuzo krizė dar neišsisprendė, akcijų rinkos matuojasi naujus rekordus. Tam yra pagrindo – jei situacija Viduriniuose Rytuose nepaaštrės. Jei taip nutiks, investuotojai gali būti nepasiruošę. Europiečiams derėtų atkreipti dėmesį ir į dolerio kursą.

Skaitmeninės reklamos sėkmę lemia ne vien didžiausias biudžetas, o gebėjimas būti matomiems tinkamu momentu, tinkamoje vietoje ir su tinkama žinute. Vartotojai vis dažniau nori greito atsakymo, aiškaus pasiūlymo ir patikimumo signalų dar prieš bet kokį paspaudimą.

Visiems puikiai žinoma skaitmeninių paslaugų bendrovė, interneto ir televizijos paslaugų tiekėja "Bitė Lietuva" veržiasi į vietos lyderių gretas, siūlydama visapusiškai apgalvotą, lokalią informacinių ir ryšių technologijų (ICT) infrastruktūrą. "Bitė" neneigia, kad didiesiems pasaulio tiekėjams (angl. "hyperscalers") tenka itin svarbus vaidmuo rinkoje, tačiau siūlo susimąstyti apie balansą: ką skaitmenizavimo eroje galima nuveikti čia, vietoje, ir kokiais atvejais verta "kraustytis" į globalią erdvę.

Sukurtas valstybės hibridinės debesijos modelis – naujos kartos skaitmeninė infrastruktūra, kuri suteikia galimybes į ją perkelti valstybės informacines sistemas. Ši strateginė Lietuvos skaitmeninės infrastruktūros transformacija lemia, kad jokie valstybės duomenys nebus sunaikinami, o reikalui esant juos galima atkurti. Edvinas Pakalnickas, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros IT departamento direktorius, pasakodamas apie sukurtą sprendimą, prasitaria, kad tarpusavyje ją specialistai vadina "Nesunaikinama skaitmeninė Lietuva".

Naujausi "Sodros" duomenys rodo, kuriose šalies bendrovėse sausį buvo didžiausios darbo užmokesčio medianos bei vidutinis atlyginimas.

Australija tapo pirmąja valstybe, nusprendusia uždrausti naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų asmenims. Apie tokius sprendimus kalba ir Europa – Lietuvoje problema taip pat pastebima, bet ekspertai sako, kad kol kas draudimas negresia.

Dirbtinis intelektas (DI) vis tvirčiau įsitvirtina verslo pasaulyje, vis dažniau jis naudojamas ir kasdienėje veikloje. Vis besiplečiančios ribos, kur įžengia DI, verčia daugelį sektorių sparčiai keistis, ne išimtis čia ir prekyba.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros "APG Media" vadovas Aurimas Paulius Girčys sako, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia vartotojų elgseną ir lūkesčius. Jei anksčiau pirkėjai patys analizavo informaciją skirtingose svetainėse, dabar jie šį darbą deleguoja dirbtiniam intelektui. Vartotojas gauna galutinį atsakymą, todėl verslui tampa gyvybiškai svarbu patekti į tą rekomendacijų sąrašą, kurį suformuoja algoritmas.

Pastarieji metai Lietuvos e. komercijai buvo ne proveržio, o labiau persiskirstymo metai. Lankytojų srautai juda tarp skirtingų kategorijų bei žaidėjų ir auga gana lėtai. Lyderių dešimtukas išlieka stabilus, tačiau po paviršiumi vyksta svarbūs struktūriniai pokyčiai. Iššūkių e. komercijai kelia ir vis platesnius vandenis aprėpiantys skaitmeniniai botai.

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, 2025 m. balandžio 2 d. paskelbė įvedantis importo tarifus iš didžiosios dalies pasaulio šalių importuojamoms prekėms – šį sprendimą jis pavadino "išsilaisvinimo dienos muitais".

Valstybinis patentų biuras (VPB) 2025-ųjų gruodį sulaukė beveik 250 naujų prekių ženklų paraiškų. VŽ siūlo žvilgtelėti į kai kuriuos akį traukiančius prekių ženklus, žinomų verslo atstovų naujus projektus ar naujai registruojamus vardus.

Reklamos triukšmas, žaidimai su "klikbaitinėmis" antraštėmis, matoma ar nematoma reklama, į plačiąsias mases orientuotas turinys, perpildytas kriminalų ir nelaimių, – jautrūs klausimai verslams, planuojantiems savo komunikaciją, o kartu ir agentūroms – tarpininkams tarp žiniasklaidos ir prekių ženklų.

"Volvo Cars" pristatė naująjį visiškai elektrinį vidutinio dydžio visureigį "Volvo EX60", kuris savo nuvažiuojamu atstumu, įkrovimo greičiu, našumu ir kaina nustato naujus standartus didžiausiame elektromobilių rinkos segmente.

Artėjant Valentino dienai, elektroninės parduotuvės tradiciškai ruošia nuolaidas, kampanijas ir komunikaciją, tačiau šiemet rinkodaros specialistai susiduria su iš esmės pasikeitusia situacija. Vartotojų paieškos įpročiai sparčiai transformuojasi, o didžiausią įtaką tam daro dirbtinis intelektas – ir "Google" paieškoje, ir atskiruose pokalbių įrankiuose. Pasak skaitmeninės rinkodaros agentūros "APG Media" vadovo Aurimo Pauliaus Girčio, šių metų Valentino dienos kampanijos reikalauja ne kosmetinių korekcijų, o visiškai kito mąstymo apie tai, kaip pirkėjas apskritai atranda produktą.

Įsivaizduokite: 1965 metais investuojate 10 000 dolerių, 2025–aisiais jie virsta į 400 milijonų. Tokia sudėtinių palūkanų galia per 60 metų. Tokia vieno žmogaus sprendimų pasekmė.Paskutinę 2025 metų dieną, kai būdamas 95–erių Warrenas Buffettas oficialiai perdavė "Berkshire Hathaway" generalinio direktoriaus vairą (po 55 metų "Berkshire" CEO pozicijoje!), pasaulis užfiksavo ne tik jo darbo finansinius rezultatus, bet atkreipė visų dėmesį į kai ką ypač reto – jo unikalų mąstymo būdą, kurį daugelis iš mūsų gali pritaikyti savo gyvenime.

Daugelis verslų naujus metus pasitinka su ambicingais tikslais. Jiems pasiekti, akivaizdu, reikia konkrečių priemonių, iš kurių viena pagrindinių vis dažniau tampa skaitmeninė rinkodara. Būtent ji turi didžiulę įtaką tam, kaip verslui seksis išsiskirti ir tapti matomam internete. Tačiau skaitmeninė rinkodara šiandien keičiasi greičiau, nei daugelis spėja prisitaikyti. Todėl planuojant 2026-ųjų augimą verta remtis ne nuojauta, o realiais pokyčiais.

Praėjusių metų gruodis žiniasklaidos segmente pažymėtas keliais įsigijimo sandoriais, regis, konsolidacijų netrūks ir šiemet, mat tai vienas būdų, kaip atlaikyti socialinių tinklų diktatą ir konkurenciją. Įvairios technologijų platformos ne tik atsiriekia vis didesnį reklamos pyrago dalį, čia vis rimtesnes pozicijas užima ir turinio kūrėjai: nuo pramogų turinio iki žiniasklaidos senbuvių kuriamų kanalų.

Vokietijos mažų kainų maisto prekių parduotuvių tinklas "Lidl" prieš keletą dienų paskelbė nutraukiantis reklamą tradicinėje televizijoje Prancūzijoje. Šioje šalyje, kaip ir daugelyje kitų, "Lidl" yra vienas didžiausių reklamos užsakovų.

Valstybinis patentų biuras (VPB) 2025-ųjų lapkritį sulaukė beveik 300 naujų prekių ženklų paraiškų. VŽ siūlo žvilgtelėti į kai kuriuos akį traukiančius prekių ženklus, žinomų verslo atstovų naujus projektus ar naujai registruojamus vardus.

Estijos transporto paslaugų ir maisto pristatymo platforma "Bolt" drauge su Kinijos "Pony.ai" ir automobilių gamybos koncernu "Stellantis" imasi vystyti autonominio vairavimo technologijas. Markusas Villigas, "Bolt" vadovas, pabrėžia, kad kol kas Europos Sąjunga (ES) šią technologiją yra nustūmusi šalin ir pamiršusi, nors ateityje ji bus esminė visoje automobilių pramonėje.

Šurmuliuojančios sostinės gatvės, besikeičiantis kraštovaizdis ir dinamiška kasdienybė – į Vilniaus miesto urbanistinį peizažą organiškai įsilieja modernūs, aukštos kokybės, ryškią reklamą transliuojantys lauko ekranai. Šįkart straipsnyje – apie lauko ekranų tinklą "2go", siūlantį matomumą ir atpažįstamumą Vilniuje.

Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Pasak Aurimo Žlibino, "Telia" verslo klientų vadovo, spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.

Su dirbtinio intelekto (DI) banga keičiasi įpročiai, kaip ieškome norimų prekių ar paslaugų internete. Vis dažniau vietoj tradicinės paieškos "Google" atsiduriame "ChatGPT", "Gemini" ar "Perplexity" aplinkoje, tad ir verslams tenka prisitaikyti prie naujos realybės, kai tradicinio SEO nebepakanka.

Kompiuterių ir spausdintuvų gamintoja HP pristatė plataus masto veiklos pertvarkymo planą, pagal kurį bus atleista 4.000–6.000, arba maždaug dešimtadalis, darbuotojų visame pasaulyje.

Valstybinis patentų biuras (VPB) 2025-ųjų rugsėjį sulaukė kiek daugiau nei 200 naujų prekių ženklų paraiškų. VŽ siūlo žvilgtelėti į kai kuriuos akį traukiančius prekių ženklus, žinomų verslo atstovų naujus projektus ar naujai registruojamus vardus.

Naujausi "Sodros" duomenys rodo, kuriose šalies bendrovėse spalį buvo didžiausios darbo užmokesčio medianos bei vidutinis atlyginimas.

Marius Butauskas, vienas e. prekybos platformos "Varlė" įkūrėjų, interviu VŽ pasakoja, kad šie metai įmonei buvo labai geri dėl sutarčių – pasirašyti tiesioginės prekybos susitarimai su "Samsung", LG, be to, naujų galimybių atveria investicijos į dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Tai ir, tikėtina, spartus ekonomikos augimas, kurį iš dalies nulems antrosios pakopos pensijų fondų reformos, kitąmet turėtų užtikrinti e. verslo augimą.

Vytenis Šimkus, "Swedbank" investavimo strategas, trečiadienį dalyvaudamas prekybos technologijų bendrovės "StrongPoint" konferencijoje, teigė, kad mažmeninė prekyba ir apskritai prekyba finansų rinkoms nelabai įdomi, dominuoja tik viena sritis, sutraukianti trilijonus investicijų, – dirbtinis intelektas (DI). Reikšmingiausią konkurencinį spaudimą Europoje jis regi iš Kinijos, dėl kurios perprodukcijos europiečiai gali nusipirkti pigesnių prekių, tai kartu ir pristabdo infliaciją.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pradėjo tirti "Google" dėl įtarimų, kad JAV milžinė paieškos rezultatuose žemyn stumia kai kurias naujienų tarnybas.

Regis, šį rudenį technologijų milžinės nusprendė dar labiau padidinti apsukas, pažerdamos visą šūsnį svarbių naujienų. Nemaža dalis jų – susijusios su dirbtiniu intelektu (DI), vis labiau paliečiančiu kiekvieno mūsų gyvenimą. Ką jau kalbėti apie internete konkuruojančius verslus, kuriems ši technologija bene gyvybiškai svarbi.

Šių metų pradžioje tapęs JAV prezidentu Donaldas Trumpas sustabdė daug saulės ir vėjo energetikos projektų bei ne kartą šūkiu "Gręžk, mažuti, gręžk" ragino pajėgumus didinti šalies iškastinio kuro sektorių. Tačiau viena atsinaujinančios energijos rūšis, panašu, patinka tiek jam, tiek respublikonams, tiek demokratams. Tai – geoterminė energija. Efektyvesniam jos išgavimui pasitarnaus naftos ir dujų sektoriuose ištobulinti procesai. Potencialas – didžiulis, klausimas, ar pavyks tai padaryti pakankamai pigiai.

Dubline vykusioje "Google Partner Summit 2025" konferencijoje, skirtoje "Google" partneriams, technologijų milžinė pristatė savo viziją skaitmeninės rinkodaros ateičiai, pasaulines dirbtinio intelekto (DI) tendencijas ir pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria verslai, organizacijos bei agentūros.

Nuosekliai į viršų besistiebianti šalies ekonomika, atrodo, ne tokia dosni reklamos rinkai: biudžetai tradicinėje žiniasklaidoje šiemet kiek traukiasi, per 8 šių metų mėnesius su minuso ženklu bemaž visi TOP 10 reklamdaviai. Tiesa, patys verslai situaciją piešia šviesesnėmis spalvomis.

Š. m. rugsėjo 12 d. įsigaliojo Duomenų aktas (angl. Data Act), kuriuo siekiama stiprinti Europos Sąjungos (ES) duomenų ekonomiką ir skatinti konkurencingą duomenų rinką, o taip pat užtikrinti, kad duomenys – pirmiausia pramonės – būtų prieinamesni ir patogesni naudoti. Šiuo aktu siekiama paskatinti ir duomenimis grindžiamas inovacijas bei didinti duomenų prieinamumą. Jis svarbus tiek verslui, tiek vartotojams, nes nustato aiškesnes taisykles, kaip turi būti tvarkomi, dalijamasi ir naudojami duomenys ES viduje.

Teisininkai nurodo, kad registruodamos prekių ženklus įmonės neretai pasirenka per silpnus aprašomuosius pavadinimus, kurie tik apibūdina pačią prekę ar paslaugą. Be to, nepasivargina atlikti išsamios paieškos prieš teikdamos paraišką: apsiriboja "Google" paieška, o Juridinių asmenų ar kitų svarbių registrų nepatikrina, juo labiau neatlieka išsamios ankstesnių prekių ženklų analizės.

Per pastaruosius mėnesius technologijų milžinės vėl priminė, kad skaitmeninės rinkodaros pasaulyje vienintelis stabilus dalykas yra pokyčiai. "Google" ir "Meta" pristatė naujienas, kurios tiesiogiai veikia tiek reklamos kampanijų optimizavimą, tiek organinio pasiekiamumo strategijas ir duomenų rinkimo metodus. Vieni pokyčiai atveria naujų galimybių, kiti skatina iš naujo pergalvoti įprastus procesus.