Kibernetinis saugumas pastaruosius keletą metų tampa vis svarbesne tema daugelyje organizacijų. Šį aktualumą lemia tiek geopolitinė situacija, tiek sparčiai besivystančios technologijos, tiek pakitęs teisinis reguliavimas – įsigaliojantys Tinklo ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2) reikalavimai. Vis dėlto kasdien dirbant su organizacijomis tenka pastebėti, kad jos dažnai vis dar neturi integruoto ir sisteminio požiūrio į kibernetinį saugumą. Naudojami skirtingi IT įrankiai, atsakomybės paskirstytos tarp kelių komandų, o procesai ir sistemos tarpusavyje ne visada veikia kaip viena visuma. Tai ne tik kuria pavojingas saugumo spragas ir didina kibernetinių incidentų riziką, bet ir apsunkina efektyvų pačios organizacijos veikimą.
