Atsiliepimai apie Astrolight, UAB

Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti konferencija "Vilnius Space Days 2026" kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – "Space for European Security and the Baltic Sea Region", o garbės viešnia tapo Lenkija.

Taktines FPV dronų kameras kuriantis lietuvių startuolis "Luna Robotics" praėjusių metų spalį pritraukė 1 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją, skirtą gamybai automatizuoti, pajėgumų, pardavimų ir partnerysčių plėtrai Europoje ir JAV.

Savo karinį jūrų laivyną atnaujinti ketinanti Lietuva jau sulaukia interesantų – gruodžio pradžioje pasiūlymą Lietuvoje statyti patrulinius laivus viešai pristatė Prancūzijos laivybos gigantė "Naval Group". Guilleume’as Weisrockas, kompanijos atstovas, VŽ atskleidė, kad Klaipėdoje būtų galima pastatyti keturis patrulinius laivus, į kuriuos būtų montuojamos Lietuvoje pagamintos technologijos. Ryšį su prancūzais jau užmezgė ir Estija.

Prancūzijos gynybos milžinė "Naval Group" Lietuvai siūlo gaminti jos suprojektuotus laivus bendrovėje "Vakarų laivų gamykla". Trijų sluoksnių apsaugos sistemą laivams kurtų septynios Lietuvos dronų, lazerių ir telekomunikacijų įmonės. Su jomis prancūzai pasirašė supratimo memorandumus, tačiau galutiniai sprendimai yra šalies institucijų rankose. Galimybe Lietuvai parduoti laivus, be "Naval Group", domisi ir keli kiti užsienio gamintojai.

Šiandien nacionalinis saugumas neapsiriboja tik žeme ar oru – jis keliasi į kosmosą. Palydovai leidžia stebėti realaus laiko grėsmes, užtikrinti ryšį ekstremaliomis situacijomis, o ateityje gali tapti ir pagrindine mūsų gynybos skydo dalimi. Kaip kosminės sistemos gali sustiprinti Lietuvos saugumą? Kokios rizikos kyla, kai gynyba perkeliama į orbitą? Ir kaip mažos valstybės gali tapti reikšmingos kosmoso ekosistemos dalimi? Apie tai – ekspertų pokalbis "Ateities architektų" tinklalaidėje.

Lietuvos kosmoso sektorius per pastaruosius metus gerokai paspartino augimą – Europos kosmoso agentūros programose jau dalyvauja dukart daugiau šalies įmonių, nei buvo planuota iki 2025-ųjų. Inovacijų agentūros ataskaita rodo, kad viršytas ir darbuotojų skaičiaus tikslas, o tarptautinių kontraktų mastas rodo, kad tai – nebe eksperimentinė niša, o strategiškai svarbi ir sparčiai auganti aukštųjų technologijų sritis.

Regiono rizikos kapitalistai kaip daugiausia dėmesio vertą lietuvišką startuolį įvardijo "Nexos AI", mažiau nei prieš metus įkurtą naują "Tesonet" ir "Nord Security" dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros valdymo startuolį. Po jo rikiuojasi kita staiga į viršų šovusi nauja DI bendrovė "Sintra AI", kuri anksčiau šiemet pritraukė 17 mln. USD investiciją ir teigė esanti vienas greičiausiai augančių Europos DI startuolių.

Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija "Baltic Photonics 2025", į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.

Stabtelėjusioje Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį pozityviai išsiskyrė Lietuva. Konsultantai tikisi aktyvesnės antrosios metų pusės.

Pirmasis 2025 m. pusmetis Lietuvos startuolių ekosistemoje atnešė kurį laiką nematyto dydžio investicijų ir staiga gimusių ir kaip iš raketos šovusių naujų ekosistemos vardų. Juos sieja vienas pavadinimas – dirbtinis intelektas (DI). Kartu ši technologija keičia vietos rizikos kapitalistų darbą – sprendimus tenka priimti daug greičiau, nes, pavėlavus į žaibiškai augančio startuolio traukinį, vėliau vietos gali ir nebelikti.

Lietuvių kosmoso ir gynybos technologijų įmonė "Astrolight" kartu su šalies Karinėmis jūrų pajėgomis Baltijos jūroje sėkmingai išbandė lazerinio ryšio terminalą "Polaris".

Lazerinio ryšio sistemas palydovinių duomenų perdavimui vystantis lietuvių startuolis "Astrolight" pritraukė 2,8 mln. Eur investiciją iš naujų ir jau esamų investuotojų. Pritrauktas lėšas bendrovė ketina panaudoti visapusiškos lazerinės sistemos, jungiančios palydovus, antžemines stotis ir būsimus palydovinius tikslus, vystymui.

Lietuvos verslo angelai, arba kitaip – privatūs asmenys, investuojantys savo kapitalą į startuolius – pernai savo bendras investicijas didino 16%, iki 12,1 mln. Eur. Daugiau nei pusė jų investuoto kapitalo (6,6 mln. Eur) teko lietuviškiems startuoliams, o šiemet investicijas verslo angelai ketina didinti.

Šaltojo karo metais įsisiūbavusios kosmoso lenktynės vėl grįžo į akiratį – geopolitinei įtampai kaistant, pasaulio galingosios didina finansavimą ir stengiasi įsitvirtinti kosmoso platybėse. Strategiškai į tai sureagavo ir Europa, dažnai kritikuojama dėl atotrūkio inovacijų srityje. Dar šiems metams neprasidėjus paskelbė apie palydovų tinklo projektą "Iris2". Tuo metu Lietuvoje valdžia žada tęsti praėjusios vyriausybės kosmoso ambicijas, tačiau konkrečių priemonių dar neįvardina.

Itin ankstyvos ir ankstyvos stadijos giliųjų technologijų ir startuolius finansuojantis lietuvių rizikos kapitalo fondas "BSV Ventures" (buv. "Baltic Sandbox Ventures") paskelbė užbaigęs 15 mln. Eur vertės fondo platinimą. Tarp šio fondo investuotojų – NATO inovacijų fondas (NIF), ILTE (buv. "Invega") bei privatūs investuotojai iš Europos.

Lazerinių technologijų startuolis "Astrolight" skinasi kelią NATO inovacijų akceleratoriuje. Lietuvių bendrovė vysto lazerines technologijas palydovų komunikacijai. Problemos, kurias nori išspręsti "Astrolight". Plėtrai ateityje reikės išorės kapitalo.2019 m. įkurtas lazerinių technologijų startuolis "Astrolight" pastaruoju metu investuotojų ir ekosistemos ekspertų įvardijamas kaip viena perspektyviausių lietuviškų giliųjų technologijų bendrovių...

Kinijos bendrovės "ByteDance" valdomo socialinio tinklo "TikTok" draudimas JAV nebeatrodo kaip visiška fikcija. Šią savaitę JAV ir priverstinio kompanijos pardavimo sprendimą ginčijanti "ByteDance" susidūrė teisme, o pats "TikTok" klausimas yra pavirtęs į aukščiausio politinio lygmens kaktomušą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Apie tai ir kitas naujienas – VŽ technologijų savaitės apžvalgoje "Techprizmė"...

Lazerines technologijas vystantis lietuvių startuolis "Astrolight" pateko į kitą NATO inovacijų akceleratoriaus DIANA etapą, kuris 2019 m. įkurtai bendrovei užtikrino iki 300.000 Eur investicijų...

Vis daugiau technologinių verslų atranda, kad turi ką pasiūlyti kosmoso programoms. Lietuvai dalyvavimas EKA kainuoja 3 mln. Eur, kurie sugrįžta per projektų finansavimą. Kosmosui kuriančios įmonės tikisi didesnės komercinės sėkmės ir kitose srityse...

Reaguodama į karo Ukrainoje pamokas, kai rusams atakuojant energetikos infrastruktūrą kyla rimta grėsmė tiek civiliams, tiek kariams, NATO stengiasi pasirengti tokiems iššūkiams. NATO gynybos inovacijų akceleratorius DIANA remia startuolius, dirbančius taip pat ir ties energetikos inovacijomis...

"Aktyvus Photonics" vysto kompaktiškus, atsparius lazerius, skirtus itin tiksliai ginkluotei. Startuolis teigia sukūręs proveržio technologiją, bet apgailestauja dėl lėto jos integravimo. Iššūkiai, kuriuos teko įveikti veiklos pradžioje. Lietuvos laz...

Lietuvos gynybos pramonė yra labai įvairi, tačiau net ir labai skirtingus produktus siūlančios įmonės susiduria su panašiomis problemomis. Kariškiai per mažai įtraukiami į gynybos pramonės vystymą. Belieka tik apgailestauti, kad iki šiol nepriimtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas. Didėjantys biudžetai gynybai yra labai įdomi galimybė šios srities gamintojams ir tiekėjams. Realiame mūšio lauke pritaikytos inovacijos daug greičiau gali pasiekti ir masinę gamybą...

Į NATO inovacijų akceleratorių pateko dvi lietuviškos įmonės "Astrolight" ir "Vistareader". Jos abi atsiliepė saugaus dalijimosi informacija iššūkį. Už patekimą gauti 100.000 Eur – ne pagrindinė nauda...

Ryškėja naujas investuotojų susidomėjimo objektas – jau kurį laiką jų akį traukiantys giliųjų technologijų (angl. "deeptech") startuoliai. Ekspertai sako, kad tokias tendencijas nulėmė dirbtinio intelekto (DI) vystymosi bumas. Kiti atkreipia dėmesį, kad mokslu paremtos naujos technologijos ir turėtų būti tikroji rizikos kapitalo misija...

Kosmoso industrijai reikia ne tik lustų ar lazerių, bet ir varžtų. Lietuvos pramonė neišnaudoja aibės galimybių. Verslai, kurie dabar pasinaudos naujomis galimybėmis, gali įgyti pirmumo pranašumą...

Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė, kad į rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą įtrauktos 6 Lietuvos verslo ir mokslo institucijų paraiškos. Šiems projektams iš viso numatoma paskirstyti iki 1 mln. Eur...

Lietuvos lazerių įmonės, nepaisant apriboto Kinijos importo lietuviškai produkcijai, šįmet ketina augti ir pasiekti apie 200 mln. Eur apyvartą. Dalis lazerių atstovų tikisi, kad Kinijos praradimus iš dalies padės kompensuoti Taivanas, o didžiausiu iššūkiu sektoriaus plėtrai vadina specialistų ir viešųjų įstaigų finansavimo trūkumą...

Lietuvos kosmoso technologijų UAB "Astrolight" pritraukė 350.000 Eur investiciją iš Lietuvos investuotojų, taip pat gavo ir dvi 200.000 Eur vertės sutartis iš Europos kosmoso agentūros...