Atsiliepimai apie Žaliasis taškas, VŠĮ

Lietuva per trumpą laiką pasiekė tai, kas kitoms Europos Sajungos (ES) valstybėms vis dar lieka ilgalaikiu tikslu – iš esmės sumažino sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tik su šiais pasiekimais neturėtume sustoti. Tolimesnė pažanga priklausys nuo galimybių didinti perdirbimo apimtis, mažinti perdirbimui tinkamų atliekų patekimą į mišrių atliekų srautą ir nuoseklaus žiedinės ekonomikos principų taikymo visoje atliekų tvarkymo sistemoje.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos "Žaliasis taškas" vadovas Almontas Kybartas teigia, kad LR vyriausybės verslams nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo užduotys vykdomos ir viršijamos, tačiau tobulėti visada yra kur. "Visus įsipareigojimus savo nariams pernai sėkmingai įvykdėme. Vis dėlto, sistemos pokyčiai neišvengiami – turime prisitaikyti prie visai Europos Sąjungai (ES) taikomų naujų standartų", – teigia jis.

Nors Lietuvoje jau sukurta pažangi atliekų tvarkymo sistema, kaip įvardija VšĮ "Aplinkos apsaugos instituto" (AAI) direktorius Alfredas Skinulis, sisteminės problemos stabdo žiedinės ekonomikos plėtrą. Labiausiai, anot jo, trūksta nuoseklių teisės aktų pokyčių, kurie užtikrintų realų, o ne formalų gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymą. Šiuo metu ne visi rinkos dalyviai laikosi taisyklių, o tai trukdo efektyviai veikti visai sistemai.

Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.

Šiemet rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų. Jie svarbūs gamintojams ir importuotojams, kurie į rinką išleidžia supakuotus gaminius ir yra atsakingi už pakuočių atliekų tvarkymą.

Neretai gyventojai buityje naudojamus indus priskiria stiklui. Tačiau ne viskas, kas blizga, tinka perdirbti. Indai gali būti iš porceliano, keramikos ar plastiko. Be to, net ir tikras stiklas ne visada yra tinkamas mesti į stiklo rūšiavimo konteinerį.

Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB "Ecogrant" vadovė.

Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.

Dešimtmetį trukusioje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas, beveik 2.000 įmonių už pakuočių sutvarkymą turės sumokėti antrą kartą. Bet taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, nes įmonės pasiryžusios bylinėtis su valstybe ir tiesos ieškoti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).

Šių metų vasarį buvo priimtas ir įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kurio tikslas – sumažinti pakuočių atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai, skatinti žiedinę ekonomiką bei tvarumą, suvienodinti taisykles ir užtikrinti didesnę gamintojų atsakomybę.

Vengiančius rūšiuoti atliekas, kurios gali virsti vertingomis žaliavomis, vokiečiai privers tai daryti. Lietuvoje apie masinį panašių taisyklių taikymą kol kas nediskutuojama, bet pirmųjų kregždžių jau yra.

Didėjant vartojimui, esant nestabiliai geopolitinei situacijai, vis stiprėjančiai kovai dėl išteklių, ypač retųjų metalų, atliekų tvarkymas tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi.

Pakuočių atliekų tvarkymo kaštai gula ant vartotojų pečių – gamintojai šias išlaidas įskaičiuoja į produkto, parduodamo Lietuvoje, kainą. Tokiu būdu visoje Europoje įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – verslo atsakomybė už visą gaminio gyvavimo ciklą, įskaitant sutvarkymą jam tapus atlieka.

Nuolat augantys atliekų kiekiai ir jų tvarkymas – didžiulis iššūkis pasauliui. Siekiant užtikrinti žiedinės ekonomikos principus, perdirbimui tinkamos atliekos virsta antrinėmis žaliavomis, o dauguma netinkamų panaudojama energijai gauti.

Panašu, kad įsibėgėjantys 2025-ieji metai aiškumo ir stabilumo pakuočių sektoriui nežada. Teisinis reguliavimas vis keičiamas, tobulinamas, o tokie pakeitimai lemia ne tik augančius pakuočių taršos mokesčius, pakuočių atliekų tvarkymo kaštus, tačiau ir kitas išlaidas dėl reikalingų keisti pakuočių gamybos būdų, tiekėjų bei partnerių.

"Ecoservice" pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo centras Vilniuje, kuris modernius rūšiavimo įrenginius pradės naudoti jau šį vasarį, žymi svarbų žingsnį į priekį siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Naudojant pažangiausias technologijas, čia pakuočių atliekos bus paverčiamos pakartotinai naudojamais ištekliais. Tačiau tikroji sėkmė priklausys ir nuo visuomenės pastangų – rūšiavimo įpročiai Lietuvoje vis dar yra didelis iššūkis, nes nemaža dalis žmonių atliekas rūšiuoja nenuosekliai.

Po poros savaičių įsigalioja Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuris skaudžiausiai kirs neperdirbamas pakuotes naudojantiems maisto gamintojams. Be pakuočių sutvarkymo mokesčio, jiems bus skaičiuojamas ir taršos mokestis. Labiausiai brangs pigesni gaminiai.

Šiandien daugelis įmonių siekia įgyvendinti įvairias socialines bei aplinkosaugines iniciatyvas. Tačiau dažnai jos apsiriboja organizacijos vidumi ir formaliomis į tvarumą orientuotomis taisyklėmis bei reikalavimas. Visgi didžiausios šalies aludarės – bendrovės "Švyturys-Utenos alus" – personalo vadovė Inga Radeckienė yra įsitikinusi, kad įmonės socialinė atsakomybė bei tvarumo siekiai, visų pirma, privalo turėti tvirtą vertybinį, iš organizacijos kultūros kylantį pagrindą. Kitaip tariant, įmonės socialinės atsakomybės siekiai turi egzistuoti ne tik dokumentuose, bet ir darbuotojų kasdienybėje, o kolektyvo įsitraukimas ne tik darbe, bet ir už jo ribų, leidžia pasiekti realių teigimų pokyčių bei stiprina organizaciją.

Nuo kitų metų visoms plastikinėms, kombinuotoms ir PET pakuotėms nebebus taikomos mokesčių lengvatos, praneša Aplinkos ministerija. "Mokesčio už aplinkos teršimą lengvata bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei pakuotės bus perdirbtos. Be to, taršos mokesčio mokėjimas neatleis verslų nuo pareigos prisidėti prie kolektyvinio pakuočių sistemos finansavimo", – teigia Almontas Kybartas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos "Žaliasis taškas" vadovas.

Europos Komisijos vykdomos reformos atliekų tvarkymo srityje kelia ambicingus tikslus. Ypač griežti reikalavimai numatomi pakuočių atliekoms – jų kiekiai privalės mažėti, gamintojai bus dar griežčiau skatinami pakuoti savo gaminius į perdirbamas pakuotes, o šalys bus įpareigotos efektyviau vykdyti pakuočių perdirbimo užduotis.

Nuo kitų metų gegužės Lietuvos maitinimo įstaigoms teks prisitaikyti prie naujų vienkartinių pakuočių reikalavimų. O jų nesilaikantiems verslininkams grės baudos, todėl ekspertai siūlo suskubti ir laiku pasiruošti šiems pokyčiams.

Šių metų rugsėjo viduryje buvo priimtas pakuočių ir jų atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimas, kuris įsigalios nuo naujų metų. Jis įpareigoja verslą tinkamai sutvarkyti viešose vietose atsiradusias savo vienkartinio plastiko pakuotes. Ekspertai pastebi, jog kas ir kaip tvarkys pakuotes – kol kas nėra iki galo aišku. Tačiau paskutinis šių taisyklių punktas jau įsigaliojo. "Todėl gamintojai bei importuotojai jau dabar turi pateikti duomenis apie 2023 m. į Lietuvos rinką išleistus užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius", – teigia Vilma Samulėnienė, Lietuvos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos "Žaliasis taškas" aplinkosaugos ekspertė. Tad, kaip verslui pasiruošti ir įgyvendinti naujus reikalavimus?

Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB "Energesman" paleido naują stiklo rūšiavimo liniją, kuri iš mišrių komunalinių atliekų atskirs 10 mm ir mažesnes stiklo duženas.

Artėjant pokyčiams su naujuoju ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentu, ES žaliųjų teiginių direktyva, privalomais reikalavimais tvarumo ataskaitų teikimui, dalis gaminančių ir importuojančių verslų skaudžiai prisimena pamokas, gautas metalinės ir plastikinės pakuotės tvarkymo "Metrail" istorijoje, kuri skaičiuoja jau daugiau nei penkerius metus...

Balandžio 25 d. atliekų sektoriaus dalyviai – gamintojų ir importuotojų organizacijos, valstybės institucijos, atliekų tvarkytojai, perdirbėjai, taip pat verslai, kurių veikloje susidaro atliekos, – kviečiami dalyvauti praktinėje konferencijoje ATLIEKOS...

Augant vartotojų sąmoningumui ir didėjant žiedinių sprendimų poreikiui, išryškėjo tvaresnių pakuočių tendencija. Neperdirbamas pakuotes keisti į tvaresnes gamintojus bei importuotojus kryptingai skatina ir Europos Sąjungos politika. Ilgametę patirtį spaudos industrijoje sukaupusi bendrovė "Pakmarkas" dalijasi įžvalgomis apie šiandien sparčiai populiarėjantį tvarų sprendimą – lanksčią popierinę pakuotę...

"Viena didžiausių atliekų tvarkymo sektoriaus problemų Lietuvoje yra ta, jog atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema nėra vieninga, todėl būtina ieškoti sąlyčio taškų ir inicijuoti reikiamus pokyčius", – teigia naujasis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos "Žaliasis taškas" generalinis direktorius Almontas Kybartas...

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija "Žaliasis taškas" inicijuoja vieningą, visoje Lietuvoje galiosiančią atliekų rūšiavimo instrukciją. Rūšiuoti privalu, bet kaip tai daroma šiuo metu kiekviena savivaldybė interpretuoja savaip...

Reikalavimai pakuočių gamintojams bei importuotojams ir pakuočių atliekų tvarkytojams vis griežtėja. Šiuo metu Europos Komisija svarsto naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuris numato reikalavimų perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms, daugkartinio panaudojimo, pakuočių ir konteinerių ženklinimo pokyčius...

Lietuvoje jau daugiau nei 5-ius metus veikia vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema GPAIS. Nors joje užsiregistruoti ir vesti apskaitą turi visi gamintojai ir importuotojai, Lietuvos rinkai tiekiantys supakuotas prekes ar išvežantys jas iš Lietuvos teritorijos, kol kas vis dar yra ir nemažai delsiančių tą daryti...

Verslininkas Almontas Kybartas neslepia, kad pardavus verslą tvarkingai sudėlioti planai griuvo, pasakoja, kas kėlė baimę prarasti pinigus, ir pabrėžia, kad, tiek turint, tiek pardavus verslą, niekas nepasikeičia, jeigu pats nepakeiti požiūrio...

Almontas Kybartas, 2018 m. pradžioje pardavęs antrinių žaliavų perdirbimo įmonę "EMP recycling" lenkams, išėjo pailsėti nuo įtampos ir streso. Bet po penkerių metų pertraukos vėl grįžo į tą patį sektorių – vadovauti pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai "Žaliasis taškas". Pokalbyje – apie tai, ką veikė penkerius metus, kaip jautėsi sulaukęs Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio, į ką investavo ir kodėl sutiko dirbti samdomu vadovu...

Į 48 šalis gėrimus eksportuojančios "MV Group" vienas didžiausių iššūkių versle yra rekordiškai išaugusi gamybos savikaina. Dabar, pasak Marijaus Cilciaus, įmonių grupės direktoriaus, matyti stabilizavimosi požymių tarptautinėse rinkose, todėl tikimasi subalansuoti veiklą ir toliau vystyti eksportą...

Virginijaus Sinkevičiaus, už aplinką atsakingo Europos Komisijos nario, teigimu, direktyva dėl pakuočių ir pakavimo atliekų paskatins, kad prekyboje atsirastų daugiau produktų daugkartinio naudojimo pakuotėse, ten, kur įmanoma, vienkartinių pakuočių bus visai atsisakyta, o instrukcijos, kaip išmesti pakuotę, bus paprastesnės...

Dar prieš dešimtmetį apie žiedinę ekonomiką buvo kalbama labai kukliai. Maždaug prieš penkis ši tema pradėta plėtoti plačiau ir dažniau, nors dar gerai nebuvo suvokiama jos esmė ir tai kaip ji gali veikti realybėje. Šiandien Lietuvoje jau rasime ne vieną verslo simbiozės pavyzdį, kai vieno verslo atlieka tampa puikia žaliava kitam verslui, o didesnė ar mažesnė dalis bendrųjų atliekų yra perdirbama ir grąžinama į rinką...

Jau ne pirmus metus kalbama apie būtinybę įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus šalyje bei Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomika pagal šį rodiklį vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, kur antrinis žaliavų panaudojimas yra apie 12 proc...

Išsivysčiusios Europos valstybės jau seniai atmetė idėją beatodairiškai plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant stiklinius vyno ar stipriųjų gėrimų butelius. Vokietija, Austrija, Airija, Nyderlandai – šiose valstybėse sėkmingai vystomas konteinerinis tinklas ir surenkama 80-90 proc. į rinką patenkančių stiklo pakuočių...

Bendradarbiavimas ir kooperacija yra pagrindas žiedinės ekonomikos vystymuisi Lietuvoje, kuri, Lietuvos inovacijų centro duomenimis, šiandien sudaro tik 5 proc...

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje, Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei žaliavų trūkumas globaliame pasaulyje, verslo ir pramonės atstovams diktuoja naujas žaidimo taisykles rinkoje ir kartu verčia ieškoti tvarių sprendimų savo pakuotėms...

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei "Sanitex" teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55.400 Eur mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė "Metrail"...