Termokriptas, MB vadovybės sudėtis

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklą prižiūrintis valdymo organas. Ją sudaryti įmonei nėra privaloma, o jeigu įmonė nusprendžia turėti stebėtojų tarybą, jos rinkimas ir įgaliojimai nustatomi bendrovės įstatuose.

Stebėtojų tarybos veiklą reglamentuoja LR Akcinių bendrovių įstatymas.

Stebėtojų taryba renkama visuotiniame akcininkų susirinkime. Pati stebėtojų taryba, jei numatyta bendrovės įstatuose, renka ir atšaukia valdybą, jei ji nesudaroma – įmonės vadovą. Taip pat stebėtojų taryba atšaukia valdybą ar vadovą iš pareigų.

Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija – kontroliuoti, prižiūrėti, analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą.

Stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina įmonės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui; priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis ir juos tvirtina; prižiūri valdybos ir įmonės vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus įstatyme numatytais klausimais; teikia siūlymus valdybai ir įmonės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, įmonės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams; sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Ją sudaryti įmonei taip pat nėra privaloma. Tačiau, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą akcinėje bendrovėje (AB) turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba.

Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Įmonės valdyba renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas. Į jos kompetenciją įeina nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Valdyba priima: sprendimus įmonei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; sprendimus steigti įmonės filialus ir atstovybes; sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos; sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma; sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina; kitus LR Akcinių bendrovių įstatyme, įmonės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Nesant stebėtojų tarybos, įmonės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka įvairias priežiūros funkcijas. būna atsakinga ir už įmonės strategijos tvirtinimą, įmonės valdymo struktūros ir pareigybių nustatymą, bendrovės veiklos vertinimą, svarbius sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, skolinimosi, reorganizavimo ir pan.

Juridiniai vienetai, kurie nėra verslo įmonės (asociacijos, klubai, bendrijos, viešosios įstaigos ir pan.) gali turėti Tarybą. Jų veikla yra reglamentuojama LR Asociacijų įstatymu. Panašiai kaip ir valdyba verslo įmonėse, tai kolegialus juridinio asmens valdymo organas, kurį renka visuotinis narių susirinkimas, konferencija ar suvažiavimas, kuris yra aukščiausiasis šio juridinio asmens organas. Konkrečias kolegialaus valdymo organo funkcijas bei įgaliojimus numato juridinio asmens įstatai.