Dauguma bankų dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių nemokėjo 2011 m. pelno mokesčio, be to, finansinės paslaugos neapmokestinamos PVM, todėl pernai finansų institucijos sumokėjo daugiausia gyventojų pajamų mokesčio.
Straipsniai, kuriuose minima Artea lizingas, UAB
Kitąmet laiškų pristatymo monopolio netenkančiam Lietuvos paštui sudaromos sąlygos įsitvirtinti finansinių paslaugų versle, bet Susisiekimo ministerijos vadovai tikina, kad Pašto banko dar nebus.
Pernai finansinės nuomos rinka vėl traukėsi, o tą nulėmė ekonominė situacija, dėl jos įmonės plačiau neatvėrė piniginių naujoms investicijoms, sako specialistai. Tikimasi, kad 2012 m. finansinės nuomos portfelis išliks toks pat kaip pernai, tačiau augs transporto ir vartojimo lizingo segmentai.
Išperkamosios nuomos paslaugų bendrovės šnairuoja į "Snoro" bėdą – daugelis mano, kad dabar geras metas pasistumdyti su viena iš šio sektoriaus paslaugų Lietuvoje lyderių – UAB "Snoro lizingas".
"Snoro" nacionalizavimas skatina pokyčius vartojimo lizingo rinkoje – laikinai iš rinkos iškritus vienam dalyviui, specialistai ir kiti rinkos senbuviai dėlioja ateities scenarijus. Neaiškumų dėl veiklos tęstinumo kyla pačiai įmonei.
Specializuotos vartojimo paskolų teikėjos "Bigbank" Lietuvos filialas su nauju prekių ženklu "Uno" įžengia į išperkamosios nuomos rinką. Jos dalyviai kalba, kad naujokui bus ankšta.
Šiemet sausį–birželį išsimokėtinai parduota 38% mažiau naujų automobilių nei tą patį laikotarpį pernai. Tačiau nuotaikos rinkoje po truputį taisosi, nes šalies įmonės imasi atnaujinti per krizę senstelėjusius automobilių parkus. Finansinės nuomos bendrovės tikisi, kad antrasis pusmetis bus geresnis nei pirmas, o kitąmet visa Lietuvos automobilių finansavimo išsimokėtinai rinka jau paaugs 10–15%.
Praėjusiais metais bankams apribojus skolinimą, vartojimo paskolų rinką pradėjo dalytis daugiau ar mažiau "greitų" kreditų įmonės – jų išduodamos paskolos jau sudaro reikšmingą rinkos dalį, tad bankai suskubo sekti įkandin. Šiemet vartojimo paskolų rinkos augimo nelaukiama, tačiau galimas ir tolesnis persiskirstymas tarp rinkos dalyvių.
Nuolaidų nebeužtenka, pirkėjai viliojami ir mažesnėmis išperkamosios prekybos palūkanomis, tačiau ir to nepakanka prekybininkams mėginant atsispirti pastaruoju metu plačiai reklamuojamoms galimybėms pigiau apsipirkti Lenkijoje. Nerasdami būdų, kaip pasipriešinti nuvertėjusiam zlotui, prekybininkai priversti mažinti parduotuvių skaičių.
Taip pat rekomenduojame
Verslo naujienos, ekonomikos aktualijos, straipsniai
Kitos naujienos
Kodėl UAB „Duliuksa“ vertina meistrai ir klientai, siekiantys kokybiško apdailos rezultato
„Duliuksa“ – tai ilgametę patirtį sukaupusi įmonė, orientuota į profesionalius dažymo ir apdailos sprendimus. Įmonė dirba dažų, dekorų ir apdailos įrankių srityje, todėl yra puikiai pažįstama tiek...
Milijoninė perdegimo kaina: kodėl vadovo sveikata yra kritinė verslo investicija
Vadovo perdegimas dažnai laikomas asmenine problema, kurią ignoruojant ji gali išaugti į vieną brangiausių verslo rizikų. C lygio vadovo keitimas įmonei gali atsieiti nuo 200 % iki 400 % jo...
Užaugęs kartu su valstybe: kaip vystėsi nepriklausomas Klaipėdos uostas?
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir...
