Atsiliepimai apie Maxima LT, UAB

Žvalgybą internete pradėjęs prekybos tinklas "Maxima" kol kas neskuba skelbti, kada plačiajai visuomenei duris atvers jos pirmoji parduotuvė internete. Stabdo abejonės, ar ši veikla bus rentabili. Jau veikiančios interneto parduotuvės sako svajojančios, kad į internetą pagaliau ateitų banginių ir mestų milijonų reklamai, nes tai duotų teigiamą impulsą visam Lietuvos internetinės prekybos verslui.

Prezidentei paraginus prekybininkus būti socialiai atsakingus ir pasirūpinti, kad maisto produktų kainos lentynose neaugtų, šie nurodo, kad viena iš galimybių jas mažinti – derėtis dėl mažesnių kainų su tiekėjais.

Net penki savaitgaliai, įskaičiuojant ir penktadienius, – tuo ypatingas šių metų spalis. Poilsio dienomis gausiausiai paslaugas parduodantys verslininkai sako, kad metų rezultato tai nepakeis, bet bent mėnesio apyvarta bus galima pasidžiaugti.

Šiuos metus prekybininkai mandagiai vadina iššūkių metais po pernykščio šoko, kai pardavimai tiesiog garmėjo žemyn. Dabar įmonės persitvarko, uždaro nepelningai dirbančias parduotuves, o plėtrą planuoja itin atsargiai.

Parduotuvių personalas net neįtaria klastos – jie tvarkingai apsirengę, atrodo inteligentiški, dažniausiai veikia organizuotai ir tempia svetimą turtą folija išklotose rankinėse arba su magnetais dar parduotuvėje nuraško nuo prekių magnetinius, elektroninius daviklius. Iš Baltijos šalių prekybininkų vagys pernai nugvelbė prekių už 770 mln. Lt.

Paskutinės savaitės prieš naujus mokslo metus kanceliarinių prekių pardavėjams pats darbymetis. Privilioti šiemet išrankesniais tapusius tėvelius stengiamasi tiek papildomomis dovanomis, tiek aktyvesne reklama, o mažų kainų akcijų vajų verslininkai palieka prekybos tinklams.

Vakarų šalių investiciniai fondai, prieš porą metų investavę į tuomet Lietuvoje klestėjusius logistikos bei prekybos centrus, pastaruoju metu klimpsta ginčuose ir derybose su šalies buvusiomis pastatų savininkėmis, o dabar – nuomininkėmis. Kai kurios iš jų, prislėgtos sunkumų, numojo ranka į fondams duotus ilgalaikius įsipareigojimus. Fondų atstovai perspėja, kad toks elgesys ilgam atvėsins didžiųjų investicinių fondų norą kelti koją į Lietuvą.

Lietuvos verslo gigantai pripažįsta, kad inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologijos yra varomoji verslo jėga. O verslas savo ruožtu formuoja inovatyvios šalies įvaizdį. Tačiau krizei atėjus kranelius teko užsukti ir didiesiems, pinigai leidžiami tik tuomet, kai tai daryti būtina.

Nors karšta vasara gerokai kilstelėjo alaus pardavimus, vietiniai alaus gamintojai skaičiuoja, kad pirmą šių metų pusmetį alaus rinka šiek tiek traukėsi. Tuo tarpu statistika rodo, kad pirkėjai vis dažniau lentynose pasidairo užsienietiško alaus. Šio gėrimo importas iš kitų šalių šiemet gerokai ūgtelėjo.

Vakar paskelbti pirmą kartą mūsų šalyje surengto konkurso "Populiariausia prekė ir tiekėjas 2009" nugalėtojai. Anot gamintojų, didžiausia tokio konkurso nauda – kad pirkėjai, rinkdamiesi produktą parduotuvėje, nuo šiol galės sužinoti, kuri prekė Lietuvoje yra perkamiausia savo kategorijoje, mat produktai nugalėtojai bus žymimi specialiu ženklu.

Džiaugsmingi analitikų pasvarstymai apie tai, kad pingantis euras palankus eksportuotojams, nėra visai teisingi – brangstantis USD ir pingantis EUR verslui kelia nerimą, o ateityje dėl valiutų svyravimo įmonės skaičiuoja galinčios nukentėti. Kaip jau įprasta, išradingumu stebina smulkieji verslininkai, greitai sugebantys reaguoti į pokyčius.

Artėjant Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms dauguma šalies bendrovių pristato specialius, šiai progai skirtus gaminius. Verslininkai iš to didelio pelno nesitiki, tačiau nenori atsilikti nuo kitų, mininčių šią reikšmingą datą.

Mažesnės akcizų naštos prispausti vyno prekybininkai pernai išvengė tokio drastiško kritimo kaip stipriųjų gėrimų pardavėjai, juolab kad ir kontrabanda vynui nekenkia, teigia importuotojai ir platintojai. O prekybininkai priduria, kad šiemet vyno pardavimų apimtis tik šiek tiek mažesnė nei pernai.

Maisto prekių pardavėjai, skaičiuojantys prabėgusių švenčių rezultatus, pažymi, kad žmonės taupo, renkasi pigesnes prekes bei produktus, iš kurių galima gaminti namuose.

Kovodami dėl kiekvieno pirkėjo, prekybos centrai išbando vis naujus būdus, skatinančius klientą praverti piniginę. Vienas iš jų – papildomo, specialiai akcijai užsakyto asortimento prekės. Tačiau specialistai mano, kad vien naujomis prekėmis pardavimų nepadidinsi.

Pasibaigus pardavimus pagyvinusiam šventiniam gruodžiui, sausį mažmeninė prekyba vėl ritasi žemyn. Kritimas lėtėja, tad analitikai įžvelgia stabilumo daigų, patys mažmenininkai optimizmo stokoja.

Geriausią reputaciją ir įvaizdį Lietuvos gyventojų akyse turi telekomunikacijų bendrovės ir UAB "Švyturys-Utenos alus", rodo UAB "Spinter tyrimai" apklausa.

Didžiausias Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas UAB "Maxima LT" planuoja apyvartą šiemet krisiant apie 9%. Tačiau didžioji nuosmukio dozė turėtų tekti pirmiesiems metų mėnesiams. Tuo tarpu vasarą, tikimasi, pardavimai jau sustos riedėję žemyn ir rudeniop pasirodys pirmųjų santūraus augimo daigų.

Perdirbėjų ir prekybininkų viltys, kad po sausio 1 d., kai Rusija nuo 5% iki 40% padidino muitus už gyvas kiaules, daugiau mėsos liks Lietuvoje ir kainos smarkiai kris, nepasiteisino – kiaulių eksportas tik auga, o skerdyklos lieka be darbo.

Kai sunkmetis baigsis, darbuotojų ieškoti gali būti per vėlu. Karjeros dienose dalyvaujančios įmonės tikisi, kad prisistatydamos studentams ar net moksleiviams ateityje lengviau galės atsirinkti geriausią personalą.

Mobiliojo ryšio bendrovė "Eurocom" šiemet visoje Lietuvoje ketina atidaryti 10 naujų pardavimo salonų ir savo paslaugas pasiūlyti ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams. Anot bendrovės, sunkmečiu plėstis palanku, nes reikia mažiau investicijų.

"Norfos mažmena" teigia pernai neuždirbusi jokio pelno. Mažmeninės prekybos tinklo operatorė prognozuoja, kad dėl valdžios vykdomos politikos ir menkstančių gyventojų pajamų apyvarta kris ir šiemet.

Puikioji, kokybiškoji ir visaip kitaip apdainuota Lietuvos ūkininkų mėsa tėra rinkodaros priemonė pirkėjams į turgų vilioti. Iš tiesų čia prekybininkai, turintys verslo liudijimus, siūlo importinės kiaulienos ir į kišenę susiberia Lietuvos biudžeto nepasiekiančius mokesčius.

Nuo Naujųjų metų laisvaisiais vartotojais tapusios apie 1.500 Lietuvos įmonių kol kas neskuba rinktis elektros tiekėjų, kurie jau dabar siūlo ilgalaikes sutartis, stengdamiesi juos pervilioti iš skirstomųjų tinklų.

Ramūnas Karbauskis, UAB "Agrokoncernas" savininkas, nusprendęs, kad pieno perdirbėjų asociacijos "Pieno centras" reklaminiai rašiniai, kuriuose teigiama, kad kooperacinės pieno perdirbimo gamyklos statyba naudinga tik "kaimo oligarchams", taikomi konkrečiai jam, nutraukė žaliavos tiekimą "Pieno žvaigždėms".

Prekybos centrus valdančios bendrovės šiemet uždarė neefektyviausias parduotuves, tačiau plėtros atsisakė ne visos. UAB "Rimi Lietuva" ir UAB "Palink" planuoja ir kitąmet investuoti į naujas parduotuves, o UAB "Maxima LT" teigia plėtros kol kas neįsivaizduojanti.

Seimas pritarė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektui, juo numatomas griežtesnis mažmeninės prekybos tinklų reguliavimas. Prekybininkai teigia, jog įkūnytas projektas niekam naudos neatneš.

Nepaisant ūkio nuosmukio, įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių Lietuvos IT ir telekomunikacijų rinkoje šiemet užfiksuota ne mažiau nei 2008 m. Tiesa, šiemet jie gerokai smulkesni ir ne tokie palankūs pardavėjams.

Vilniškė IT paslaugų UAB "Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos" laimėjo laiku persiorientavusi ir pernai pasiūliusi paslaugų, kurios sunkmečiu įmonėms leidžia savo informacinių technologijų (IT) poreikius patenkinti su mažesnėmis išlaidomis. Bendrovės apyvarta šiemet stiebiasi ketvirtadaliu.

Europos Komisijos rekomendacija pratęsti antidempingo muitų iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai odinei avalynei galiojimą dar 15 mėnesių supriešino verslininkus: gamintojai pasisako už muitus, importuotojai ir prekybininkai – prieš.

Šalies prekybininkai ir verslininkai jau planuoja kalėdinių prekių pardavimus bei asortimentą, tačiau baiminasi, kad "liesesnių" švenčių už būsimas greičiausiai dar nebus regėję.

Šalies prekybininkai ir verslininkai jau planuoja kalėdinių prekių pardavimus bei asortimentą, tačiau baiminasi, kad "liesesnių" švenčių už būsimas greičiausiai dar nebus regėję.

Socialdemokratų siūlymu ir su konservatorių pritarimu, Seime priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos, nukreiptos prieš mažmeninės prekybos tinklus, realiai šiame teisės akte surašytos nuostatos kerta tik vieną bendrovę – UAB "Maxima LT".

Lietuvos verslininkai apie ateinančią krizę prisipažįsta įtarę 2008 m. pavasarį. Tačiau šiandien sakosi tuomet padarę per mažai ir nereagavę taip greitai, kaip reikėjo pasirengti 2008 m. rugsėjui.

Po Rusijos demaršo prieš Lietuvos vežėjus sustojo ne tik Rytų kryptimi važiuojantys vilkikai, bet ištuštėjo ir krovinių terminalai, kuriuose buvo kraunami kaimyninei valstybei skirti tranzitiniai kroviniai – vakariečiai mieliau samdo latvių vežėjus ir naudojasi jų terminalų paslaugomis, nes baiminasi kliūčių prie rytinės ES sienos.

Įmonės, į motyvacinį paketą įtraukusios ir dėmesį darbuotojų vaikams, neabejoja, kad tai pasiteisina: pasitenkinimas akivaizdus, o sąnaudos – gana nedidelės. Todėl net šiais laikais, kai be gailesčio trumpinami motyvacinių priemonių sąrašai, parama darbuotojų vaikams išlieka.

Liepą, palyginti su birželiu, mažmeninė prekybos apimtis pakilo 3,1%. Tačiau per metus pardavimai krito net daugiau nei birželį – 27,1%. Patys verslininkai tikro vartojimo atsigavimo laukia kitąmet, o rudeniop prognozuoja dar didesnį nuosmukį.

UAB "Maxima LT" sunerimo dėl antrojo ketvirčio rezultatų – palyginti su tuo pat metu pernai, jie smuko 9,2 %. Rezultatai nepateisino lūkesčių. Pirmojo ketvirčio apyvartos "Maxima LT" nusprendė neskelbti.

Mažmeninės prekybos tinklą valdanti UAB "Maxima LT" pardavė jai priklausiusią mobiliojo ryšio bendrovę "Eurocom". Pirkėjo dairomasi ir kitai "Maximos" valdomai ryšių bendrovei – fiksuotojo ryšio teikėjai UAB "Eurocom SIP".