Atsiliepimai apie Ignitis, UAB

Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šių pajėgumų reikšmė Lietuvoje tapo ne tik ekonominė, bet ir strateginė – jie yra šalies energetinio saugumo garantas, pabrėžia bendrovės "Ignitis gamyba" vadovė Asta Sungailienė.

Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa verčia pramonės įmones iš naujo vertinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Ekspertų teigimu, elektrifikacija verslui šiandien svarbi ne tik dėl tvarumo tikslų – ji padeda mažinti jautrumą energijos kainų šokams, stabiliau valdyti sąnaudas ir efektyviau planuoti veiklą.

Kodėl, nepaisant investicinės sąskaitos naujovės ir bankų kasdienės agitacijos visais kanalais apie investavimo naudą, mūsų kapitalo rinka vis dar atrodo skystai? Pasakysiu iš karto – priežastys ne Lietuvos ekonomikoje, ir ne vertybinių popierių biržos veikloje, o politiniuose sprendimuose.

Naujausi "Sodros" duomenys rodo, kuriose valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) kovą buvo didžiausios darbo užmokesčio medianos.

Kaupiklių parkai Lietuvoje šiandien yra labiausiai augantis elektros infrastruktūros segmentas, tačiau garsėja įspėjimai, kad čia gali susiklostyti panaši situacija kaip gerokai sulėtėjusiame saulės elektrinių sektoriuje. Skaniausias kąsnelis – balansavimo rinka – taps kur kas mažiau pelningas, o vėliausiai užbaigtiems parkams gali patiems tekti balansuoti ties atsiperkamumo riba. Visgi Energetikos ministerija ramina ir sako, kad reikėtų žiūrėti į platesnį ilgametį paveikslą.

Balandžio 1 d. baigėsi dvejus metus trukęs saulės elektrinių elektros kaupimo periodas, kai visa sukaupta elektra nurašoma, o už jos likutį išmokamos kompensacijos. Nepriklausomi elektros tiekėjai vėl žada išmokėti milijonus, tačiau vienam asmeniui teks gerokai mažesnė suma.

Kovą smarkiai sumažėjus elektros kainoms biržoje, dalis nepriklausomų tiekėjų tikisi kainų mažėjimo ir artimiausiais mėnesiais. Tuo metu kiti prognozių vengia ir pabrėžia neapibrėžtumą dėl geopolitinės įtampos Viduriniuose Rytuose.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui skirto skaitmeninio banko "SME Bank" rinkodaros ir komunikacijos vadovės pareigas pradėjo eiti Laura Lučė, ligi šiol dirbusi bendrovėje "Ignitis". Anksčiau tokios pareigybės banke nebuvo.

Su sudėtingais darbuotojais susiduria bene kiekviena organizacija. Kartais jų elgesys kelia iššūkių vadovui, kartais – komandai, o kartais abiem. Ir nors tokias situacijas dažnai galima išspręsti, būna, ateina laikas atsisveikinti.

Dėl chaoso Hormūzo sąsiauryje vienu metu iki 62 Eur/MWh pašokusios suskystintų gamtinių dujų kainos slūgsta, tačiau lieka gerokai aukštesnės nei pastaruosius kelis mėnesius. Nestabili geopolitinė situacija privers vartotojams dujų kiekius užtikrinti turintį "Ignitį" pasukti galvą, kada ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartis likusiai daliai, nes šiam ir kitam pusmečiui užfiksuota apie trečdalis buitiniams vartotojams reikalingo kiekio.

Investicinių paslaugų bendrovės "Orion Securities" IT vadovo pareigas eiti pradėjo Linas Šlepikas, penktadienį pranešė bendrovė.

Kainas Europoje šokdinantis Vidurinių Rytų konfliktas Lietuvos fiziniam apsirūpinimui SkGD dujomis per terminalą tiesioginės įtakos neturi, bet vertikaliai kylančios žaliavos kainos ir neapibrėžtumas turės poveikį tolesniems tiekėjų sprendimams. Baltijos regiono infrastruktūra yra gerokai stipresnė nei 2022 m., techninių galimybių apsirūpinti dujomis apstu, tačiau viską lems tarptautiniai pokyčiai.

Ketvirtuoju nepriklausomu elektros tiekėju buitiniams vartotojams ketinusi tapti Kauno energetikos bendrovė "Vėjomaina" turės persvarstyti savo ambiciją, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Įmonės vadovas situacijos nekomentuoja.

Didžiausiai šalyje dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamyklai "Achema" teisme vėl nepavyko panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimo dėl papildomos gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios – šį kartą 2025 metų antrajam pusmečiui.

Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga, o viešoji įkrovimo infrastruktūra jau yra sukurta pakankamai tanki. Tačiau šiandien svarbiausia – užtikrinti jos patogų prieinamumą ir tolygesnį pasiskirstymą regionuose. Iki šiol viena didžiausių kliūčių plėtrai buvo ne technologijos ar investicijų trūkumas, o reglamentavimas. Nuo šių metų pradžios įsigalioję kelių apsaugos zonų pakeitimai šią situaciją keičia iš esmės – įkrovimo stotelės galės būti įrengiamos arčiau valstybinės reikšmės kelių, o tai atveria galimybes spartesnei ir ekonomiškai pagrįstai tinklo plėtrai.

Norvegijos gerovės fondas, įgyvendindamas strategijos pokyčius, pasitraukė iš baltiškų akcijų, pasilikdamas portfelyje tik vieną poziciją Vilniaus biržoje ir trijų Baltijos valstybių obligacijas.

Kauno elektros prekybos bendrovė "Vėjomaina" siekia tapti tapti ketvirta nepriklausoma elektros tiekėja buitiniams vartotojams.

Galiausiai užbaigta sinchronizacija su Europa, blogos naujienos dėl dviejų jūrinių vėjo parkų plėtros bei pirmosios artėjančios elektros kaupiklių eros kregždės – šie ir kiti įvykiai elektros sektoriuje žymėjo 2025 m.

Saulės ir vėjo energetikai sprendžiant iššūkį, kaip toliau vystyti projektus esant žemoms elektros kainoms, didžiausią judesį atsinaujinančios energetikos segmente artimiausiu metu kels kaupiklių parkai. Apie tokių parkų įrengimą iki 2030 m. svarsto 87 bendrovės.

Pasibaigęs lapkritis pažymėtas po dviejų mėnesių pertraukos "Toyotos" atsikovota lyderio pozicija, vėl sugrįžtančiu įmonių apetitu atnaujinti didžiųjų furgonų parkus ir toliau valstybės įmonių auginamu elektromobilių segmentu. Vilniuje Estijos prekybos kompanija "TKM Group" atidarė naujus "Škodos" ir "Kios" atstovybės namus, o VŽ šaltiniai pasakoja apie gausiai Lietuvoje išregistruojamus naujus ar beveik naujus automobilius.

Tuo metu, kai globalūs investuotojai permoka už augimą, vienoje šalyje glūdi beveik nepastebėta galimybė. Kol investuotojai moka 387x už "Palantir" pelną ir 270x už "Tesla", stabilios ES įmonės su 24 % akcininkų nuosavybės grąža (ROE) prekiaujamos už 5–11 pelno daugiklius (P/E) – ir moka 5–8 % dividendų!

Pasaulinė jūrinio vėjo parkų vystymo kompanija "Ocean Winds" priėmė galutinį sprendimą statyti jūrinio vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, netoli Lenkijos krantų. Projektas, pavadintas "BC-Wind", užsitikrino 2 mlrd. Eur finansavimą iš įvairių bankų.

Sutelktinio finansavimo platforma ROIX pristato naują projektą investuotojams, ieškantiems kokybiškų ir nestandartinių investavimo galimybių. Liepą sėkmingai debiutavusi platforma sutelkė kapitalą Lietuvos lazerių technologijų lyderės akcijų įsigijimui. Dabar ROIX kviečia prisidėti prie globaliai veikiančių IT bendrovių "Reiz Tech" ir "CreditOnline" veiklų konsolidacijos sandorio finansavimo.

Visame pasaulyje net apie 75 proc. darbdavių susiduria su sunkumais ieškant specialistų, turinčių reikiamų įgūdžių ir kompetencijų. Darbuotojų stokos problemą, anot ekspertų, padeda spręsti verslo atstovų ir universitetų partnerystė, leidžianti kartu auginti ateities talentus, atsižvelgiant į kintančius rinkos poreikius.

Pirmadienį paskelbtose Valstybės kontrolės išvadose nurodoma, jog 2023 m. dalyvaudamos jūrinių vėjo parkų konkurse "Ignitis grupė" kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija "OW Offshore, S. L." ("Ocean Winds") apie pastarosios pasitraukimą iš projekto sutarė tą pačią dieną, kai oficialiai prasidėjo paraiškų konkursui pridavimas. Pastaroji apie savo ketinimus Lietuvos bendrovę informavo dar anksčiau.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai biudžetui skyrė 191,2 mln. Eur dividendų ir pelno įmokų. Didžiąją dalį įplaukų užtikrino keturios bendrovės. Įspėjama, kad toks koncentravimasis kelia riziką: vienos įmonės ar sektoriaus nuosmukis gali reikšmingai sumažinti visą dividendų ir pelno įmokų srautą.

Ankstesniais metais verslo reputacinės krizės sudarė pagrindinį branduolį, o 2025 m. situacija pasikeitusi: krizės daugiau susijusios su politika, savivalda ir visuomenės reakcijomis, o ne su korporatyviniais incidentais.

Latvijos gynybos ministerijai parengus žemėlapį, pagal kurį daugelyje šalies rytinių pasienio regionų iki 2027 m. nebus galimybės plėtoti vėjo energijos, tarp sustabdytų projektų atsidūrė ir du planuoti "Ignitis renewables" jėgainių parkai.

Kas bendro tarp mirusio advokato seifo dėžutės, 90 metų senumo fondo ir jūsų pensijos? Atsakymas: kiekvienas jų gali padvigubinti jūsų turtą.

Šiemetiniame Europos vyrų krepšinio čempionate didžiausią sėkmę raškę prekių ženklai – ilgametė šio sporto rėmėja "Biovela" ir Jono Valančiūno kortą išsitraukęs "Vytautas". Netikėtai aukštas pozicijas pavyko atsiriekti ir prekybos tinklui "Rimi".

Prieš penkerius metus pasukusi į kūrybinės integruotos komunikacijos agentūros vystymo kryptį, "INK agency" atnaujina savo vizualinį identitetą, o už jos vairo stoja nauja vadovė, strategė Indrė Baltrušaitienė.

Apie 50–60% Lietuvos pramonės konfederacijos (LPK) narių naudoja elektrą ne fiksuotomis, o biržos kainomis. Tiek šią savaitę, tiek šiais metais pasikartojantys kainos ekstremumai skausmingai veikia finansinius gamybininkų rezultatus, teigia Vidmantas Janulevičius, LPK prezidentas. Trumpalaikių kainos šuolių artimiausius kelis mėnesius gali ir toliau pasitaikyti, nors vidutinė ketvirčio kaina nustebinti neturėtų.

2026–2027 m. planuojamas Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Litpol Link" eksporto ir importo pajėgumų padidinimas turės nedidelę įtaką kainoms Lietuvoje, sako VŽ kalbinti ekspertai, tačiau jų svyravimai gali būti mažesni. Anglių ir lignito įtakos savo elektros gamybos procese atsisakanti Lenkija iki šiol buvo brangesnė elektros prekybos zona nei Lietuva.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išdujino 55% daugiau dujų, be to, dukart išaugo šalies dujų eksportas į Europos Sąjungą (ES), teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), paskelbusi 6 mėnesių dujų rinkos ataskaitą.

Vilniaus keleivių transporto įmonė planuoja didžiausią regione elektriniams autobusams pritaikytą techninę bazę, kurios paslaugas tikimasi pasiūlyti ir partneriams.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksta "Verslo žinių" organizuojama septintoji klientų patirties valdymui skirta konferencija, kurioje per 400 profesionalų iš skirtingų sektorių narsto naujus klientų lūkesčius ir galimybes. Renginyje dalijamasi realiomis istorijomis ir drąsiais sprendimais, o vienijantis pranešimų motyvas – savų sektorių lyderiai klientus laiko ne statistika, bet strategijos centru.

2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir "Air Canada" tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. "Air Canada" bandė gintis teigdama, kad chatbot yra "atskiras subjektas", už kurio veiksmus avialinijos neatsako.

Vietos akcijų rinka toliau neranda aiškios krypties, o Vilnius vėl ima vis labiau lenkti Taliną.

Naują sausumos vėjo jėgainių parką Estijoje, netoli Matsalu nacionalinio parko norintis įrengti "Ignitis" su iššūkiais susidūrė jau pirmame žingsnyje. Hapsalu miesto savivaldybės, turinčios priimti sprendimą dėl leidimo statyti parką, meras bendrovės pasirinktą vietą pavadino "blogiausia vieta, kokia tik gali būti".

Analitikai skaičiuoja daugiau kaip 0,5% BVP galinčią siekti naštą įtemptam valstybės biudžetui dėl idėjos, kurioje nestebima logikos, išskyrus vietinių ir užsienio investuotojų apgavystę bei sumažintą "Ignitis grupės" veiklos skaidrumą.