Atsiliepimai apie Fegda, UAB

Strategiškai svarbioms atsargoms saugoti skirto sandėlio nuomos konkurse dalyvavusi ir laimėtoja pripažinta logistinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB "Sirin Development" galiausiai nusprendė atsitraukti. Ji nepateikė dokumentų, kad galėtų būti patikrinta dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Laurynas Kuzavas, bendrovės generalinis direktorius, teigia, kad to nedarė, nes neturi galimybės gauti informacijos iš likviduojamo verslo Rusijoje.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį 50 statybos įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė 46,55 mln. Eur įvairių mokesčių. Palyginti su 2025 m. atitinkamu laikotarpiu, ši suma traukėsi 4%.

Vilniaus statybos UAB "Conres LT" jau pradeda ruoštis šimtamilijoninėms statyboms Rūdninkų kariniame miestelyje. Ernestas Šeženis, bendrovės generalinis direktorius, sako, kad birželį rengiasi pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku (EIB), tuomet darbai vyks visu pajėgumu.

Tris Baltijos šalis su Lenkija turinčios sujungti europinės vėžės geležinkelio linijos projektas "Rail Baltica" susiduria su įgyvendinimo iššūkiais. Tilto per Nerį rangovė, Italijos kompanija "Rizzani de Eccher" iki šiol nėra atnaujinusi statybų, bet darbų nepradeda ir sutartis pasirašę Lietuvos rangovai, nes laukia suderintų sprendinių.

Lietuvos kelių ir infrastruktūros statybos bendrovės rengiasi dar vieniems įtemptiems metams. Verslas prognozuoja, kad apyvarta 2026 m. galėtų augti, tačiau bendra sektoriaus perspektyva toliau lieka miglota. Didelį nerimą kelia ir karas Viduriniuose Rytuose, nes pabrango degalai, gaminiai iš plastiko, bitumas, dujos, pervežimas.

Už valstybinius kelius atsakinga AB "Via Lietuva" paviešino 2025 m. gegužę pasirašytą susitarimą su kelių tiesimo įmonėmis "Fegda" ir "Tilsta" dėl defektų taisymo dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės "Via Baltica" ruože.

Už valstybinius kelius atsakinga AB "Via Lietuva" šiuo metu inicijuota pirkimų už daugiau nei 100 mln. Eur keliams remontuoti.

Infrastruktūros statybos "Fegda grupė" konsoliduota apyvarta per 2025 m. sumažėjo 27% – nuo 294,7 mln. Eur iki 215,3 mln. Eur.

Privataus partnerio, kuris pastatytų ir valdytų 0,5 mlrd. Eur vertės Kairių karinio miestelio projektą Klaipėdos rajone, atranka susidomėjo 8 įmonės. Nors atrinkti kandidatus, kurie bus kviečiami į tolesnes derybas, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengėsi dar sausį, dabar ji nurodo, kad tai bus padaryta iki kovo pabaigos.

Mantas Makulavičius, prieštankinių minų gamybos konkursą pernai laimėjusios, tačiau ieškinio dėl sutarties nutraukimo sulaukusios "Eksplositos" akcininkės "Milsos" vadovas, sako, kad didžiuliai šalies gynybos biudžetui skiriami pinigai turi būti įvertinti skaidriai ir aiškiai. Bendrovė iš institucijų laukia patvirtinimo dėl būsimos savo gamyklos Šiaurės Lietuvoje statuso.

Mantas Makulavičius, UAB "Milsa" vadovas sako, kad sausio viduryje paviešintas sprendimas nutraukti beveik 23 mln. Eur vertės prieštankinių minų tiekimo sutartį tarp Gynybos resursų agentūros (GRA) ir "Eksplositos" nebus lemiamas, vertinant sprendimą Šiaurės Lietuvoje statyti sprogmenų gamyklą. Pirmu žingsniu siekiama pakeisti įmonių grupės Pakruojo rajone valdomos žemės paskirtį.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė vidinį tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo priimtas naudoti bendrovės "Fegda" su defektais nutiestas kelias į Rūdninkų poligoną. Anot ministerijos, tyrimo išvada bei nustatyti pažeidimai perduoti Generalinei prokuratūrai.

Šviežiai sudarytos Rūdninkų karinio miestelio viešosios ir privačios partnerystės (angl. public private partnership,PPP) sutartys, pagal kurias per 15 metų pasirinktiems privatiems partneriams bus išmokėta 1,33 mlrd. Eur (su PVM). Pagal vertę ir apimtį – tai didžiausias gynybos infrastruktūros projektas ir PPP Lietuvos istorijoje.

Pastaraisiais metais vis didesnę svarbą įgauna krašto apsaugos infrastruktūros projektai, į kuriuos įsitraukia vis didesnė dalis statybos ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus dalyvių. Kartu netrūksta ir viešųjų projektų, toliau juda ir didelių kvartalų planavimas bei plėtra. Nors geopolitinis neapibrėžtumas tęsiasi, sektoriaus dėmesys visoms sritims rodo pasitikėjimą ir kuria balansą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM), organizuojanti Rūdninkų karinio miestelio privačių partnerių atranką, sulaukė dalyvio pretenzijos, kurią atmetė. Dėl to šiemet planuotas sutarčių pasirašymas nusikelia 2026 m.

Infrastruktūros statybos UAB "Fegda" 2024 m., dar nevykstant Rūdninkų karinio miestelio privačių partnerių atrankai, tiekėjo patikimumo pažymėjimo, leidžiančio dirbti su "visiškai slapta" informacija, negavo, nes Valstybės saugumo departamentui (VSD) netinkamai pateikė informaciją apie prekes, įsigytas iš trečiųjų šalių.

Almantas Čebanauskas, "Eika Construction" vadovas, sako, kad kritika infrastruktūros statybos UAB "Fegda" dėl nutiesto kelio į Rūdninkus yra bandymas sumenkinti statybos sektoriaus įvaizdį.

Jonas Jablonskis, infrastruktūros UAB "Fegda", šiemet "Verslo žinių" išrinktos statybos sektoriaus lydere, direktorius, sako, kad, norint dirbti stabiliai ir pelningai, pirmiausia svarbu tinkamai susiformuoti užsakymų krepšelį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl vienai didžiausių šalyje infrastruktūros grupei priklausančios bendrovės "Fegda" tiesto kelio į Rūdninkų karinį poligoną.

Klausimas dėl kelio į Rūdninkų poligoną defektų yra išspręstas, nes jo rangovė infrastruktūros UAB "Fegda", yra įsipareigojusi juos sutvarkyti, ketvirtadienį Seime teigė Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras.

Tradicinės "Verslo žinių" konferencijos "Verslas 2026" metu apdovanoti 5 pagrindinių – prekybos, pramonės, logistikos, technologijų ir statybos – sektorių lyderių nugalėtojai.

Gediminas Gribulis, vienos didžiausių infrastruktūros grupių "Fegda grupė" vadovas, su VŽ kalbėdamas apie įmonę įsukusį Rūdninkų kelio defektų skandalą, sako tikintis, kad krizė savo esme yra komunikacinė. Jis tvirtina nesiekiantis ištrinti iš istorijos fakto, kad grupei priklausančios UAB "Fegda" komercijos direktoriumi kurį laiką dirbo dabartinės valdančiosios Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, kartu mano, jog savaime dabar jo užimama pozicija nesuponuoja politinio užnugario.

Po Dovilės Šakalienės, buvusios krašto apsaugos ministrės, pasisakymų dėl Rūdninkų karinio poligono kelio tiesimo aplinkybių, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo informacijos patikslinimą.

"2+1" formato eismo juostų ruožą ketinama atidaryti artimiausiu metu, pranešama, kad likusieji penki ruožai, kurių bendras ilgis – 42,8 km, bus užbaigti rekonstruoti kitais metais.

Valstybinius kelius administruojanti AB "Via Lietuva" kreipėsi į teismą, reikalaudama iš infrastruktūros statybos "Fegda grupės" bendrovių "Fegda" ir "Tilsta" atlyginti per 9,5 mln. Eur netesybų už darbus, atliktus kelyje "Via Baltica" link Lenkijos sienos.

Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, ragina aktyviau traukti įmones į juodąjį tiekėjų sąrašą po to, kai kelių tiesimo bendrovė "Fegda" su defektais nutiesė į Rūdninkų poligoną vedantį kelią, o šios vadovas Jonas Jablonskis VŽ teigia, kad leidimo tvarkyti kelią įmonė laukia 10 mėnesių.

Bendrovei "Fegda" su defektais nutiesus į Rūdninkų poligoną vedantį kelią, Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, sako, kad tokios įmonės turėtų būti įtraukiamos į "juodąjį" tiekėjų sąrašą, į kurį būtų atsižvelgiama, skelbiant kitus viešuosius pirkimus.

Valstybės valdomos "Lietuvos geležinkelių" grupės infrastruktūros bendrovė "LTG Infra", įgyvendinanti europinės vėžės geležinkelio linijos "Rail Baltica" projektą Lietuvoje, pasirašė tris 235 mln. Eur vertės rangos sutartis.

Didžiausios šalies statybos ir kelių tiesimo bendrovės pagal pajamas 2024 m. dažnu atveju fiksavo įspūdingus apyvartos šuolius ir be išimčių dirbo pelningai. Įdomu tai, kad sektoriaus įmonės tiek išplėtė veiklos apimtį, kad TOP 10 didžiausiųjų tapo kone šimtukininkų klubu – jame vos viena bendrovė fiksavo mažesnes nei 100 mln. Eur pardavimo pajamas.

Baigėsi pasiūlymų teikimas milijardinės vertės Rūdninkų karinio miestelio privačių partnerių atrankoje, tačiau ją organizuojanti Krašto apsaugos ministerija neatskleidžia nei gautų pasiūlymų skaičiaus, nei dalyvių. VŽ žiniomis, juos pateikė bent 7 grupės, į kurias susibūrė įmonės.

Valstybinių kelių valdytoja bendrovė "Via Lietuva" po metų pertraukos tęs remonto darbus automagistralėje Vilnius–Panevėžys, pranešė įmonė.

Po ne vienerius trukusio bylinėjimosi teismas nusprendė, kad sostinės savivaldybė turi atlyginti dalį žalos kelių tiesimo bendrovei HISK dėl nelaimėto Liepkalnio, Žirnių g. ir Minsko pl. sankryžos rekonstrukcijos konkurso – pirmoje instancijoje priteista 1,6 mln. Eur negauto pelno. Prieš penkerius metus šiame ginče Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savivaldybei jau skyrė ir 500.000 Eur baudą.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad su statybų UAB KRS sutarė dėl Vokiečių g. atnaujinimo.

Susisiekimo infrastruktūros įmonių UAB "Fegda grupė" pernai pasiekė didžiausią istorijoje konsoliduotą apyvartą – beveik 300 mln. Eur. Šiemet įmonė prognozuoja, kad pajamos kris mažiausiai trečdaliu, o išsipildžius niūriausiai prognozei – perpus.

Balandį naujų projektų daugiausia uždėrėjo Kaune, kur prasidėjo sandėlių, prekybos parko statybos, o baigtas logistikos terminalas. Taip pat įpusėjus pavasariui daugiau infrastruktūros projektų pradėjo ir AB "Via Lietuva", didžiausias – nauja kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos atkarpa.

Paskutinio 43 kilometrų ilgio magistralės Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcija truks vienerius metus ir kainuos apie 100 mln. Eur, sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Susisiekimo infrastruktūros įmonių UAB "Fegda grupė" įsigijo infrastruktūros projektavimo ir teritorijų planavimo bendrovės UAB "Plentprojektas" kontrolinį akcijų paketą.

Daliai statybos bendrovių 2025 m. nusprendus reikšmingiau didinti darbuotojų skaičių, kelių infrastruktūros įmonės susiduria su neapibrėžtumu. Nepradedant strateginių projektų, jos neskuba samdyti žmonių, tačiau prognozuoja, jog jei Lietuva nuspręstų įgyvendinti svarbiausius užmojus, darbuotojų poreikis išaugtų 2 kartus.

Naujausio Lietuvos verslo lyderių reitingo (LVL 500), kurį jau septintą kartą skelbia "Verslo žinios", viršūnėje – bankininkai ir draudikai, telekomunikacijų, inovatyvios pramonės bendrovės. Į pirmąjį dešimtuką įsiveržė kurį laiką įspūdingų rezultatų nedemonstravę statybų sektoriaus atstovai. Tarp lyderių šiemet matome ir reitingo naujoką – startuolį "Vinted".

Per 2024 m. TOP 50 statybos įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė beveik 199,45 mln. Eur įvairių mokesčių. Palyginti su 2023 m., ši suma augo 3,2%.