Atsiliepimai apie Arginta, UAB

Lietuvoje susikūrusio Baltijos automobilių dalių gamintojų klasterio koordinatoriai sako, kad apčiuopiamos ir verte pamatuojamos naudos laukti reikia po kelerių metų, tačiau verslas jau šiandien gaudo bendradarbiavimo pranašumus.

Kasmetinio VŽ sudaromo Didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2013 m. I-III ketv. pardavimus sąrašo trečioje dalyje (nuo 201 iki 300 vietos) žymesnį pajamų ir pelno prieaugį demonstravo į vidaus rinką orientuotos trąšų, tepalų prekybos ir biokuro įrangos gamybos bendrovės.

Įmonės drąsiau turėtų išnaudoti lietuvių, gyvenančių svetur, žinias ir galimybes, bet tam reikia patraukti jų dėmesį. Nebūtina, kad išeivis grįžtų į Lietuvą, – jis puikiausiai gali atstovauti įmonei dirbdamas svetur.

Įmonės drąsiau turėtų išnaudoti lietuvių, gyvenančių svetur, žinias ir galimybes, bet tam reikia patraukti jų dėmesį. Nebūtina, kad išeivis grįžtų į Lietuvą, – jis puikiausiai gali atstovauti įmonei dirbdamas svetur.

Įvykdžius beveik 26 mln. Lt vertės projektą Marijampolės nuotekų valykloje dumblas jau tvarkomas naujais moderniais įrenginiais, rašoma pranešime spaudai.

Trečiadien prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi metalo apdirbimo įmonėje "Arginta". Šalies vadovė su verslininkais ir Ūkio ministerijos atstovais aptarė jaunimo įsidarbinimo problemas ir specialistų rengimo tobulinimą šalyje.

UAB "Inžineriniai tinklai" laimėjo UAB "Dzūkijos vandenys" skelbtą konkursą ir už 8,257 mln. Lt rekonstruos vandentiekio stotį Alytuje, skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Bandomąsias valymo priemonių siuntas pradėjusios gaminti UAB "Bio Circle Balticum" klientais jau tapo BMW ir "Maserati" atstovė – pradėti masinę gamybą planuojama jau gruodį.

Bandomąsias valymo priemonių siuntas pradėjusios gaminti UAB "Bio Circle Balticum" klientais jau tapo BMW ir "Maserati" atstovė – pradėti masinę gamybą planuojama jau gruodį.

Per metus labiausiai darbuotojų skaičius augo mažmeninės prekybos įmonėse ir Lietuvoje nesenai įkurtuose finansinių paslaugų aptarnavimo centruose. Tuo tarpu darbuotojų skaičius labiausiai mažėjo buvusioje vienoje didžiausių ir pelningoje šalies metalo supirkimo įmonėje, kurios veiklą paralyžavo Latvijos metalurgijos gamyklos finansiniai sunkumai.

Seime rytoj gali būti priimtas įstatymas, keičiantis paramos tvarką jau veikiantiems arba baigiamiems statyti stambiems saulės parkams. Verslininkai sunerimę – vieni mano, kad saulės elektros išvis siūloma nebeskatinti, kiti įžvelgia norą karpyti tarifus. Kita vertus, pernai gerokai atpigus moduliams, elektros supirkimo tarifas, kurio pagal galiojančius įstatymus tikėjosi verslas, būtų itin dosnus.

Į klasterį susibūrusios Lietuvos bendrovės mėgina tapti svariu dalyviu tarptautinėje transporto priemonių komponentų gamybos industrijoje – klasteris nusitaikė į Rytų šalyse esančias didžiųjų Vakarų kompanijų gamyklas.

Pastačius naujus "Vilniaus vandenų" dumblo valymo įrenginius, bendrovei metus, kol naujų įrenginių priežiūra užsiima jų statytojas, nereikia 11 darbuotojų. Užuot juos atleidusi, bendrovė šiuos darbuotojus laikinai perleido "Argintai", kuri subrangos pagrindais metus prižiūri minėtus įrenginius. Šioje bendrovėje minėti darbuotojai mokosi dirbti su naujais valymo įrenginiais.

Tarp sparčiausiai augusių 50 Vidurio Europos technologijų bendrovių — IT sistemų kūrimo, diegimo ir konsultacijų bendrovė "Idamas" iš Lietuvos. Į reitingą pateko ir viena bendrovė iš Estijos. Latvijos įmonių sąraše nėra.

Energetikos ministerijai užsimojus apkarpyti saulės jėgainėms numatytą galios kvotą, lyg musę kandę gali likti beveik visi saulės jėgainių leidimus šiemet išsirūpinę investuotojai. Savo teisėtus lūkesčius jie greičiausiai gintų teismuose, tačiau mieliau sutiktų, kad valdžia statyti jėgainių neuždraustų, o sumažintų nepamatuotai didelius saulės elektros energijos supirkimo tarifus.

Tarp išsirūpinusių leidimus statyti saulės jėgaines - ir ūkininkai, ir pensininkai, ir žinomi verslininkai, ir solidžios bendrovės, ir šviežiai įsteigtos įmonės. Rinkos dalyviai įžvelgia besiformuojančios antrinės rinkos požymių - dalis beveik už dyką dalijamus leidimus gavusių įmonių savininkų gali siekti įmones perparduoti, o ne patys statyti jėgaines.

Mažųjų - iki 30 kW ga­lios - saulės jėgainių sta­ty­to­jai, kurie šiais metais ne­­su­skubs išsirūpinti lei­dimų plėsti elektros ga­mybos pa­jėgumą, kitąmet už par­duo­damą elektrą gaus ma­žiau. Taip tikimasi pri­stabdyti jų plėtrą ir pa­leng­vinti naštą elektros vartotojams.

Metų CEO rinkimus lydės ir kitos nominacijos. Šiandien pristatome Metų eksportuotojos ir "Žaliausios" bendrovės nominacijas. Įmonės, kurios bus pasiūlytos kaip kandidatės į šiuos titulus, įgis ne tik pripažinimą, bet ir įrankį konkurencingumui parodyti.

Šie metai atsinaujinančioje energetikoje išsiskyrė naujais vėjais – Lietuvos pramonė investavo tiek į saulės modulių, tiek į pačios alternatyvios energijos gamybą. Tiesa, optimizmą slopina nežinia dėl elektros supirkimo tarifų, o ir ne visos modulių gamybos ambicijos kol kas virsta fabrikais.

Paskelbti 2011 metų nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojai. Didžiųjų įmonių kategorijoje jais tapo AB "Warta Glass Panevėžys", vidutinių – UAB "Arginta", o smulkiųjų – UAB "Veikmė".

IT technologijų ir vertimo paslaugų UAB "Synergium" pateko į sparčiausiai augusių bendrovių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje penkiašimtuką. Tarptautinės audito bendrovės "Deloitte" sudarytame sąraše įmonių iš Estijos ir Latvijos nėra.

Dvi Lietuvos įmonės pateko į sparčiausiai Vidurio Europoje augusių technologijų bendrovių penkiasdešimtuką. Estijos ir Latvijos įmonių tarptautinės audito bendrovės "Deloitte" sudaromame reitinge nėra.

Naujų produktų kūrimas, o ne išlaidų mažinimas, šiuo metu leidžia padidinti pelningumą. Įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti santykių su klientais tobulinimui, poreikių ar galimybių plėtoti paslaugų spektrą ieškojimui, o ne paskęsti smulkmenose.

Bandymas išvengti dvigubos paramos teikimo atsinaujinančios energetikos projektams į keblią padėtį įstūmė ne tik teikiančius paraiškas, bet ir jau įgyvendinusius projektus.

Vakar prie skirstomųjų tinklų buvo prijungta didžiausia Baltijos šalyse eksperimentinė saulės jėgainė. Metalo apdirbimo UAB "Arginta" šiandien projektuoja saulės jėgaines ir kitoms verslo įmonėms, taip pat teikia joms konsultacijas.

Šiais laikais, kai dažna įmonė tik drįsta patikėti, kad sunkmetis jau baigėsi, UAB "Arginta" sprendžia kitokias problemas: bendrovė nespėja tenkinti užsienio partnerių užsakymų, o didžiausia kliūtis plėtrai – darbo rankų stygius. Tačiau tai neturėtų tapti barjeru ambicingiems vadovų planams, pagal kuriuos jau po kelerių metų įmonė turėtų būti tarp 20 stipriausių Europos bendrovių, gaminančių metalo gaminius.

Dvidešimt metų kartu su UAB "Arginta" koja į koją žengiantis vienas iš jos savininkų Artūras Mrazauskas mano, kad turint idėją ir žinant kryptį augimas savaime ateina. Kur kas sunkiau esą suvaldyti tą augimą ir neišklysti iš teisingo kelio.

Daugelis vadovų įmonės efektyvumą sieja su inovacijomis, o pastarąsias – su naujomis technologijomis. Vis dėlto laimi tie, kas inovacijų prasmę suvokia plačiau, nes jas galima taikyti ir vadyboje, ir rinkodaroje, ir valdant procesus. Svarbiausia skirti tam dėmesio ir nesitikėti, kad užtenka vien planuoti pokyčius: juos būtina ir įgyvendinti. Pageidautina – nedelsiant.

Kone pusantro šimto bendrovių dūlančių priemonės Lyderis LT rezerviniame sąraše savo projektų įgyvendinimui teks ieškoti kitų pajamų šaltinių. Šiemet šio sąrašo galiojimas baigiasi, o ir visos "lyderiams" paskirtos lėšos esą jau išdalintos.

Pirmoji ir kol kas vienintelė prie skirstomųjų tinklų prisijungusi UAB "Arginta" saulės elektros jėgainė per mažiau kaip 3 mėnesius pardavė 2.260 kWh elektros energijos – tiek jos užtektų nuosavam namukui ar net kokios nedidelės siuvyklos poreikiams. Kol kas skaičiuojama, jog 1 kWh gamybos sąnaudos siekia maždaug 1,5 Lt.

Dvi Lietuvos IT ir technologijų bendrovės pirmą kartą pateko į sparčiausiai Vidurio Europoje augusių įmonių penkiasdešimtuką. Į tarptautinės audito bendrovės "Deloitte" sudaromą reitingą iš Estijos pateko viena bendrovė, o iš Latvijos nėra nė vienos įmonės.

Naujoves kuriančioms ir jas taikančioms bendrovėms išdalytas "Žinių ekonomikos įmonės" titulas – toks įmonių pagerbimas vyksta jau septintus metus. Organizatoriai džiaugiasi, kad "perliukų" atsirado net sunkmečiu, nors konkurencija tarp įmonių galėtų būti ir didesnė.