Šiandien Klaipėdos uosto teritorijoje oficialiai atidaryta laivams ir automobiliams skirta žaliojo vandenilio stotelė. Tai – pirmasis toks atvejis mūsų šalyje. Elektrolizės būdu gaminamas vandenilis Lietuvos bei Europos institucijų ir kai kurių verslų laikomas perspektyvia energetikos šaka, tačiau pirminis optimizmas pastaruoju metu yra kiek prislopęs.
Koncerno "Achemos grupė" valdoma įmonių grupė pernai gavo 1,1 mlrd. Eur konsoliduotų pajamų, 11% daugiau nei 2024 m. (989 mln. Eur). Grupė uždirbo 8,1 mln. Eur grynojo pelno – trečdaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (6,1 mln. Eur).
Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos įmonės "Achema" generalinė direktorė Audronė Kuskytė nusprendė pasitraukti pareigų.
"Achemos grupės" valdomos Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB "Achema" pajamos praėjusiais metais sumažėjo 14% iki 375,3 mln. Eur, tačiau grynasis pelnas sudarė 8,5 mln. Eur ir pakeitė ankstesnių metų 12,8 mln. Eur nuostolį.
Norvegijoje įsikūrusios įmonės "Northern Europe Energy Group" ir "Vindr Baltics" planuoja Estijoje, Pernu apskrities Hedemėstės regione, pastatyti milijardo eurų vertės žaliojo vandenilio gamyklą ir duomenų centrą, kurie turėtų būti aprūpinami vėjo energija.
Vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių "Achemos grupė" smulkiajam akcininku Arūnui Laurinaičiui vasarį atsiėmus ieškinį prieš pagrindinę grupės akcininkę taip atveriant kelią jai parduoti valdomą paketą, Lyda Lubienė sako, kad teisminis procesas dar nebaigtas, todėl ji nekomentuoja, ar pradėtas 54% grupės akcijų paketo ar atskirų koncerno įmonių pardavimo procesas kitiems investuotojams.
Nors dirbančiųjų skaičius kasmet traukiasi, o pensininkų gretos auga, pensinio amžiaus kol kas didinti neplanuojama. Esminiai žodžiai – kol kas. Nes, kai kurių ekspertų įsitikinimu, kitos išeities nebus. Verslas taip pat mano, kad pensinio amžiaus tolinimas yra neišvengiamas. Ir tam jau pradeda ruoštis.
Lietuva galėtų skolintis iki 40 mln. Eur kasmet, kad sumažintų elektros dedamąją didžiausiems pramoniniams vartotojams, o šie paramą pradėtų grąžinti nuo 2031 m. Tokią schemą pavasario Seimo sesijoje parlamentui siūlys prezidentūra. Verslai sveikina dėmesį, skirtą priemonėms išaugusioms sąnaudoms valdyti, bet kol kas į tokį planą žiūri atsargiai.
Irano išpuoliai trikdo eismą Hormūzo sąsiauryje, kuriuo vyksta apie trečdalis pasaulinės trąšų prekybos, o sandėliuose Lietuvoje esančiomis atsargomis galima būtų patenkinti tik 1–2% šalies poreikio.
Remigijus Bridikis, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, sako, kad su Rusija susiję asmenys "ne vieną" kartą mėgino įsigyti Lietuvos trąšų gamybos koncerną "Achemos grupė".
Kainas Europoje šokdinantis Vidurinių Rytų konfliktas Lietuvos fiziniam apsirūpinimui SkGD dujomis per terminalą tiesioginės įtakos neturi, bet vertikaliai kylančios žaliavos kainos ir neapibrėžtumas turės poveikį tolesniems tiekėjų sprendimams. Baltijos regiono infrastruktūra yra gerokai stipresnė nei 2022 m., techninių galimybių apsirūpinti dujomis apstu, tačiau viską lems tarptautiniai pokyčiai.
Didžiausiai šalyje dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamyklai "Achema" teisme vėl nepavyko panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimo dėl papildomos gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios – šį kartą 2025 metų antrajam pusmečiui.
Su beprecedenčiais sunkumais susidurianti žemyno chemijos pramonė vis garsiau dėl jų kaltina vieną pagrindinių Europos Sąjungos (ES) klimato politikos įrankių – apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą. Briuselyje jau kalbama apie galimus pokyčius, tačiau laiko gali nepakakti, o pavojaus varpai aidi ir Lietuvoje.
Svarbiausia praėjusių metų pasaulinės prekybos tema buvo JAV įvesti importo muitai. Didesnės dalies Europos Sąjungos (ES) narių eksportas į JAV sumažėjo, tarp šių šalių pateko ir Lietuva. Čia rezultatus žemyn tempė nuo pandemijos piko krentanti diagnostinių ir laboratorinių reagentų paklausa, tačiau gerus rezultatus demonstravo kiti svarbiausi eksporto į JAV sektoriai.
Lietuva ir Europa vis dar tiki vandeniliu, tačiau grįžta į realybę – anksčiau užsibrėžtus tikslus pasiekti bus labai sunku. Nepaisant to, kad į šios technologijos paklausą žiūrima blaiviau, reguliavimas išlieka nepakitęs ir net ribojantis, mano su šia sritimi susijusių verslų atstovai. Tikrosios vandenilio revoliucijos Lietuvoje, panašu, nematysime tol, kol nebus nutiestas Suomiją ir Vokietiją jungiantis vandenilio dujotiekis, sako energetikos viceministras. Anksčiausiai tai galėtų įvykti kito dešimtmečio viduryje.
Dvišalėse derybose didesnių algų nepasiekusi "Achemos grupės" valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos "Achema" profesinė sąjunga rengs streiką.
Darbuotojų kaita šiandien yra natūrali verslo realybė: žmonės ieško naujų iššūkių, nori išbandyti naujas karjeros kryptis, keičia darbdavius, sektorius ir netgi miestus. Visgi dalis išėjusiųjų grįžta – pastaraisiais metais į Jonavos "Achemą" kasmet sugrįžta 10-15 proc. buvusių gamyklos darbuotojų.
UAB "Atsinaujinančios energetikos investicijos" įgyvendina du viešus obligacijų siūlymus, kuriuose 1 metams iki 25 mln. Eur siekia pasiskolinti už 8,5% ir 2 metams iki 30 mln. Eur – už 8%.
Iki 2030 m. išvystyti 1,3 GW elektrolizės pajėgumų ir 129.000 t žaliojo vandenilio Lietuvoje politikams dar pernai atrodė realūs tikslai. Tačiau šiandien artimiausių metų vandenilio projektų paveikslas Lietuvoje, be poros smulkesnių naujienų, atrodo tuštokas. Panašios tendencijos matomos visur: pasaulis perdėlioja investicijas iš žaliosios energetikos į duomenų centrus, ES planuoja kitąmet peržiūrėti anksčiau išsikeltus tikslus. Vis dėlto vandenilio revoliucijos idėja išlieka gyva, nors ir primigusi.
Per devynis šių metų mėnesius bendra Klaipėdos uosto krova kiek viršija 28,7 mln. t, kai pernai per tą patį laikotarpį buvo perkauta beveik 26 mln. t krovinių. Kol kas rekordinę konteinerių krovą palaiko perskirstymas, prastas derlius 10% mažino eksportuotų grūdų apimtį, JAV muitų politika lėmė metalo laužo sankaupas uostuose.
"Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti", – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB "Achema", kurią valdo koncernas "Achemos grupė", generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų "Achemai" atgauti pagreitį.
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išdujino 55% daugiau dujų, be to, dukart išaugo šalies dujų eksportas į Europos Sąjungą (ES), teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), paskelbusi 6 mėnesių dujų rinkos ataskaitą.
"Achemos grupė", vienijanti apie 40 bendrovių, vykdančių veiklą trąšų gamybos, krovos, agroverslo, logistikos, energetikos ir kitose srityse, vykdo stambaus masto verslo valdymo transformaciją. Tai vienas reikšmingiausių verslo procesų skaitmeninimo ir automatizavimo projektų, pastaraisiais metais įgyvendinamų Lietuvoje.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teisme pradedamas iš esmės nagrinėti Arūno Laurinaičio ieškinys dėl teisės įsigyti kontrolinį koncerno "Achemos grupė" akcijų paketą. A.Laurinaitis teisme sieks apginti savo ir kitų mažumos akcininkų teises.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė dviejų smulkiųjų UAB "Achemos grupės" akcininkų prašymą įtraukti juos į bylą kaip trečiuosius asmenis dėl pirmumo teisės įsigyti kontrolinį koncerno akcijų paketą. Teismo vertinimu, jie nepagrindė, kad sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
Sudarius taikos sutartį dėl švino junginiais užteršto dumblo susitarta, kad už jo tvarkymą bendrovei "Jonavos vandenys" AB "Achema" sumokės 240.000 Eur, UAB "Polimerų perdirbimo centras" – 30.000 Eur.
"Achemos grupės" valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla "Achema" nuo gegužės negaminusi pagrindinio produkto – amoniako, jo gamybą atnaujino.
170 mln. Eur investicijų iš Europos Sąjungos Teisingos pertvarkos fondo, kurio lėšomis siekiama neutralaus poveikio ES klimatui, Akmenės, Jonavos ir Mažeikių savivaldybėse leis įgyvendinti 29 gamybos įmonių projektus. Bendra projektų vertė viršys 210 mln. Eur. Bet dalis projektų gali likti neįgyvendinti dėl terminų. Dvi įmonės jau pasitraukė.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) su vietos įmonėmis konsultuojasi dėl minų gamybos Lietuvoje, maždaug penkios jų yra išreiškusios susidomėjimą šalyje gaminti minas ar jų dalis.
Europos Parlamentas ketvirtadienį pritarė, jog reikia įvesti muitus trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nepaisydamas Europos ūkininkų nuogąstavimų, kad šis žingsnis gali smarkiai pakelti kainas. Muitai įvesti ir kai kuriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos.
Šveicarijos energetikos bendrovė "MET Group" nusprendė nebetęsti sandorio dėl 54,07% "Achemos grupės" akcijų įsigijimo. Pasak "MET Group", teisiniai ginčai ir įvairūs neapibrėžtumai nusveria galimą šio sandorio naudą.
Ne visu pajėgumu praėjusiais metais veikusi "Achemos grupės" valdoma Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB "Achema" pasiekė geresnių finansinių rezultatų negu metais anksčiau.
"Achemos grupės" valdoma Jonavos azoto trąšų gamybos AB "Achema" nuo gegužės 17 d. laikinai stabdys pagrindinio produkto – amoniako –gamybą. Anksčiau įmonė planavo stabdymo procesą pradėti gegužės 15 dieną.
Koncernui "Achemos grupei" priklausanti įmonė "Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.
Koncernui "Achemos grupei" priklausanti įmonė "Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.
Nuo remonto cecho stambaus koncerno struktūroje iki savarankiškos, didelius gamybos pajėgumus turinčios ir sparčiai augančios įmonės – tokia UAB "Iremas" raida per daugiau nei 25 veiklos metus. Vienas reikšmingiausių lūžių įvyko po 2018-ųjų, kai įmonė, iki tol beveik išskirtinai dirbusi "Achemos grupės" viduje, priėmė sprendimą keisti kryptį – išeiti į tarptautines rinkas ir savarankiškai plėsti užsakymų portfelį.
Per tris šių metų mėnesius apdirbamosios gamybos produkcijos buvo parduota už 6,989 mlrd. Eur, o tai beveik 568 mln. Eur daugiau negu per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. 35% šio augimo buvo vieno sektoriaus nuopelnas.
Klaipėdos uosto krova pirmąjį šių metų ketvirtį augo 15% iki 9,75 mln. tonų (2024 metų sausį–kovą – 8,48 mln. tonų), skelbia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA).
Vokietijos plieno pramonę, pastaraisiais dešimtmečiais išgyvenančią nesibaigiančios krizės laikotarpį, planuojama pertvarkyti. Galbūt su valstybės, kaip vieno iš būsimų akcininkų, įsitraukimu. Lietuvoje taip pat prasidėjo svarstymai, kaip išnaudoti Jonavos "Achemos" galimybes.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas UAB "Jonavos vandenys" ieškinys, kuriuo siekiama, kad AB "Achema" ir UAB "Polimerų perdirbimo centras" solidariai atlygintų 0,65 mln. padarytą žalą. Kol kas bandoma ginčą išspręsti taikiai.
Galimybė užfiksuoti patrauklią grąžą 3 metų laikotarpiui
Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB "Agathum" obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų...
OWEXX lauko ekranų tinklas: nauji ekranai Vilniuje
Dvipusis lauko ekranas Laisvės prospekto ir Justiniškių gatvės sankryžoje papildo OWEXX lauko ekranų pasiūlą Vilniaus mieste ir suteikia dar vieną reklamos platformą ryškiai, matomai ir...
D. Dundulis: kiekvienas sprendimas dirba efektyvumui, klientams ir darbuotojams
Per beveik tris "Norfos" veiklos dešimtmečius gerokai pasikeitė ir asortimentas, ir pirkėjų pageidaujamų prekių kokybė. "Devyniasdešimtųjų pabaigoje pasiūlius kokybiškiausių ar geresnės kokybės...
