VZ.lt
VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMAS.

Įstatymai ir kiti teisės aktai

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMAS

Visi įstatymai »
Šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
2. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
3. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
4. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
5. Artimi asmenys – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
6. Asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
7. Įmonė – visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.

3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;
2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybėms nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.


4 straipsnis. Privačių interesų deklaracija
1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams.
2. Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi įstatinio kapitalo arba akcijų, vadovams ir jų pavaduotojams, taip pat kandidatams į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Vyriausybės narius, savivaldybių tarybų narius ir merus, Europos Parlamento narius. Kandidatai deklaracijas pateikia rinkimų įstatymų nustatyta tvarka.


5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas
1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į tarnybą dienos pateikia deklaraciją valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui.
2. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo deklaraciją pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
3. Deklaracija gali būti teikiama ne tik institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams, jeigu tai numato tos institucijos veiklos tvarką nustatantis teisės aktas.
4. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja pačios iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.


6 straipsnis. Deklaracijos turinys
1. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) duomenis:
1) vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas;
2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis (sugyventinis, partneris) yra;
3) savo ar sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;
4) narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ar organizacijose;
5) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas iš artimų asmenų, jeigu dovanų vertė didesnė negu 50 MGL;
6) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas iš kitų asmenų (išskyrus artimus asmenis), jeigu dovanų vertė didesnė negu 5 MGL;
7) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių neatlygintinai artimų asmenų jam ar sutuoktiniui (sugyventiniui, partneriui) suteiktas paslaugas ar apmokėtas išlaidas jo ar sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) gautoms paslaugoms ar kitokio pobūdžio reikmėms, jeigu jų vertė (dydis) viršija 50 MGL;
8) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių neatlygintinai kitų asmenų (išskyrus artimus asmenis) jam ar sutuoktiniui (sugyventiniui, partneriui) suteiktas paslaugas ar apmokėtas išlaidas jo ar sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) gautoms paslaugoms ar kitokio pobūdžio reikmėms, jeigu jų vertė (dydis) viršija 5 MGL;
9) informaciją apie savo ar sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 20 MGL;
10) artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.
2. Deklaruojantis asmuo turi nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.
3. Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neturi bendro ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi.


7 straipsnis. Deklaracijos duomenų patvirtinimas, tikslinimas ir papildymas
1. Jeigu pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.
2. Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo.


8 straipsnis. Deklaracijos forma ir saugojimas
1. Deklaracijos formą, pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
2. Deklaracijos saugomos valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose, kurioms jos yra pateiktos. Už deklaracijų saugojimą yra atsakingi tų institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai.


9 straipsnis. Deklaracijos duomenų tikrinimas
Deklaracijoje pateiktus duomenis gali tikrinti:
1) institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovas ar jo įgalioti asmenys;
2) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;


10 straipsnis. Privačių interesų duomenų viešumas
1. Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir karjeros valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas, privačių interesų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje.
2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų oficialiai pateiktą informaciją, tvirtina ir skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, kurių privačių interesų duomenys yra vieši, pareigybių sąrašą.
3. Kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos motyvuotu sprendimu.
4. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų duomenų viešumui užtikrinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka steigiamas Privačių interesų registras.


11 straipsnis. Pareiga nusišalinti
1. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.
3. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.
4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
5. Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.


12 straipsnis. Teisės atstovauti apribojimai
1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms:
1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų;
2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.
2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.


13 straipsnis. Tarnybinių teisių apribojimas
1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.
2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali savo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.


14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų priėmimo ir teikimo apribojimai
1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis.
3. Neteko galios nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d.
4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dovanos vertė viršija 5 MGL, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.


15 straipsnis. Kiti apribojimai ir draudimai
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.


KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIEVOLĖS IEŠKANT KITO DARBO

16 straipsnis. Prievolė pranešti apie pasiūlymus
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.

17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti apie susitarimą
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

PENKTASIS SKIRSNIS
APRIBOJIMAI PASIBAIGUS TARNYBAI

18 straipsnis. Apribojimai sudaryti darbo sutartį
Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.


19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis
1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.
2. Apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per metus
neviršija 10 000 Lt.

20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai
1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.
2. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.
3. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.


21 straipsnis. Apribojimų netaikymas
Šio įstatymo 18-20 straipsniuose išvardytų apribojimų taikymo išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ

22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir pareigūnai
1. Kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:
1) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;
2) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai;
3) kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai jiems pavaldiems asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų vykdymo.
3. Jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti atliktų patikrinimų išvadas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsisiųskite:
Visi įstatymai »

Prisijungti prie katalogo

Partneriai

Didneriai

Valiutų kursai

JAV doleris
USD 0,9065 €
Svaras sterlingų
GBP 1,1298 €
Lenkijos zlotas
PLN 0,2313 €
Rusijos rublis
RUB 0,0142 €
Baltarusijos rublis
BYN 0,4314 €
Kinijos juanis
CNY 0,1283 €
Šveicarijos frankas
CHF 0,9147 €
Lietuvos bankas, 2019-09-17

Akcijų kainos

ConocoPhillips 62,53 +9,05%
Manchester United 17,98 +3,93%
Avon 4,70 +2,62%
Chevron 124,12 +2,16%
Procter & Gamble 119,75 -1,94%
Goodyear 13,70 -2,14%
Western Digital 62,99 -2,49%
Western Union 22,76 -2,57%

Žaliavų kainos pasaulyje

Nafta 54,85 -0,44%
Jautiena 4,60 -0,65%
Auksas 1500,41 +6,19%
Ryžiai 430,00 +3,37%
Dyzelis 1,82 -5,21%
Cukrus 0,57 0,00%
Kava 2,78 -7,02%
Anglis 65,55 -9,06%