Įstatymai ir kiti teisės aktai
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMAS
Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.
Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.
Įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą.
Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.
2. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
3. Finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektui (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
4. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.
5. Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
6. Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
7. Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.
8. Investicinė bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo investicinė bendrovė.
9. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atviro tipo.
10. Investicinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas bei įrenginiai.
11. Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.
12. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.
13. Investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.
14. Išvestinės finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.
15. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.
16. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.
17. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.
18. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.
19. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
20. Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.
21. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
22. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
23. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.
24. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:
1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai;
2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;
3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.
25. Pinigų rinkos priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.
26. Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.
27. Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.
28. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.
29. Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.
30. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.
31. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus.
32. Turto valdymas:
1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;
2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;
3) rinkodara;
4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.
Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise.
33. Uždaro tipo investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.
34. Uždaro tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.
35. Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.
36. Valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.
37. Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.
38. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausanti valstybė.
Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.
Įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą.
Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.
2. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
3. Finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektui (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
4. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.
5. Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
6. Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
7. Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.
8. Investicinė bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo investicinė bendrovė.
9. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atviro tipo.
10. Investicinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas bei įrenginiai.
11. Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.
12. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.
13. Investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.
14. Išvestinės finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.
15. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.
16. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.
17. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.
18. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.
19. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
20. Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.
21. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
22. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
23. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.
24. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:
1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai;
2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;
3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.
25. Pinigų rinkos priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;
2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.
26. Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.
27. Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.
28. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.
29. Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.
30. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.
31. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus.
32. Turto valdymas:
1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;
2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;
3) rinkodara;
4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.
Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise.
33. Uždaro tipo investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.
34. Uždaro tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.
35. Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.
36. Valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.
37. Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.
38. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausanti valstybė.