Viešas įmonių registras, Lietuvos įmonės

Geodezija tiria išorinį gravitacijos lauką, žemės formą ir su jos tyrimu susijusius matavimus bei jų taikymą inžineriniams uždaviniams spręsti, kitų Saulės sistemos kūnų parametrams nustatyti, žemės paviršiaus vaizdavimo žemėlapiuose metodus ir būdus. Geodezinių tyrimų svarbiausios sritys yra žemės taškų koordinačių ir žemės gravitacijos lauko parametrų nustatymas bendrojoje geocentrinėje koordinačių sistemoje, kai koordinačių pradžia sutampa su žemės masės centru, o viena iš koordinačių ašių – su žemės sukimosi ašimi; žemės formos tikslinimas ir jos matematinių modelių sudarymas, pamatinių geodezinių konstantų, kurios apibūdina žemės formą, gravitacijos lauką ir sukimąsi apie ašį, nustatymas.

Geodezija gali būti teorinė ir taikomoji (pagal tyrimų sritis); antžeminė, kosmoso, geodezinė astronomija, gravimetrija, fotogrametrija, nuotoliniai tyrimai (pagal tyrimams naudojamus metodus).

Taikomoji geodezija – geodezinių metodų ir matavimų taikymas mokslo ir praktikos įvairiems uždaviniams spręsti: geodezinių tinklų sudarymas, topografija, kartografija, inžinerinė geodezija, jūrų geodezija, markšeiderystė (kasinių geodezija), geodinaminiai tyrimai geodeziniais metodais, kadastriniai matavimai ir kita.

Teorinės geodezijos uždaviniai ir didelių teritorijų geodezinių tinklų sudarymas priskiriami aukštosios geodezijos šakai.

Mokslas, kuris tiria žemėlapių ir gaublių esmę, savybes, jų sudarymo, spausdinimo bei naudojimo metodus vadinamas kartografija. Žemėlapių, gaublių ir atlasų sudarymas ir redagavimas apima naujų žemėlapių originalų sudarymo laboratorijose metodų ir procesų tyrimus ir kūrimą, taip pat žemėlapių, gaublių ir atlasų redagavimą visais jų rengimo etapais iki pat išleidimo.

Kartografija taip pat yra susijusi su geodezija ir topografija. Geodezija teikia kartografijai tikslius duomenis apie žemės formą ir dydžius, atraminių taškų, naudojamų kartografijoje projekcijoms kurti, koordinates. Topografija teikia pirminius kartografijos šaltinius – topografinius (stambaus mastelio) žemėlapius, kuriais remiasi visi kiti žemėlapiai.

Visos minėtos sritys glaudžiai susijusios su įvairiais matavimais, t. y. fizikinio dydžio vertės nustatymais, kurie vykdomi pasirinktu metodu specialiomis techninėmis priemonėmis. Svarbiausi matavimo metodai: tiesioginis, kai matuojamo dydžio vertė nustatoma tiesiog iš stebėjimo rezultatų; netiesioginis, kai rezultatas apskaičiuojamas pagal žinomą ieškomojo ir tiesiogiai išmatuoto dydžio priklausomybę; sudėtinis, kai matuojami keli vienarūšiai dydžiai, o jų galutinė vertė nustatoma sprendžiant lygčių sistemą; jungtinis, kai vienu metu matuojami keli įvairiarūšiai dydžiai ir ieškoma jų tarpusavio sąveika. Sudėtingiems ir spartiems matavimams naudojamos kompiuterizuotos matavimo sistemos, kurios ne tik atlieka matavimus, bet ir apdoroja rezultatus bei pateikia juos vartotojams.