Viešas įmonių registras, Lietuvos įmonės

Gėlynai, kuriuose auginamos gėlės, gali būti įvairių rūšių: klombos, lysvaitės, landšaftiniai gėlynai – miksborderiai, parteriai.

Gėlės pasižymi didele rūšių įvairove, tai ir astrai, auskarėliai, bijūnai, begonijos, godecijos, flioksai, jacintai, gvazdikai, jurginai, krokai, kardeliai, kurpelės, lelijos, leukonijos, lobelijos, narcizai, melsvės, našlaitės, nasturtės, portulakos, petunijos, ratiliai, raktažolės, rožės, skaistažiedės, serenčiai, skaisteniai, šalavijai, vilkdalgiai, šlamučiai, įvairūs kambariniai augalai ir kt. Todėl, parenkant augalus gėlynams, reikia atsižvelgti ne tik į jų biologines ypatybes, bet ir spalvų derinį. Reikėtų vengti daugiaspalviškumo. Gražiai dera šviesūs tonai su tamsiais, pavyzdžiui, blyškiai rausvas su lelijiniu arba mėlynu, baltas su raudonu ir t. t.

Klombos gali būti įvairios formos: stačiakampės, apvalios ar ovalo formos, augalus jose reiktų pradėti sodinti nuo centro ir vengti per daug smulkaus, sudėtingo brėžinio, nedaryti labai didelių klombų. Parenkant augalus, reikia atsižvelgti į harmoningo spalvų derinimo reikalavimus ir į kiekvieno augalo augimo būdą bei aukštį. Kuo aukštesnis augalas, tuo arčiau centro jis turėtų būti pasodintas. Nepatariama kurti kilimines klombas iš žemaūgių, tankiai susodintų, augalų.

Lysvaitė – stačiakampė ištęsta gėlyno lysvė išilgai takelio, kuri gali būti iš vienos arba abiejų tako pusių, gali eiti tako viduriu. Lysvaitė rengiama iš kelių augalų rūšių, atsižvelgiant į žydėjimo trukmę ir pamainingumą.

Landšaftinis gėlynas arba miksborderis kuriamas iš daugiamečių augalų, kurie sodinami laisvai, be geometrinio brėžinio, sodinami įvairiu metu žydintys augalai, todėl gėlynas ilgai žydi.

Daugiametės gėlės turi stipresnę šaknų sistemą, mažiau nukenčia nuo sausros, mažiau reiklios už vienmetes. Vienmetes gėles geriau sėti naujuose sklypuose, nes jos žydi tais pačiais metais, kai pasėjamos ar pasodinamos. Kita vertus, daugiametės gėlės lengvai ir greitai dauginamos: vienos – stiebų ir šaknų auginiais ir kero dalijimu, kitos – šakniastiebių ar gumbų dalijimu; trečios – svogūnais, gumbasvogūniais ir dukteriniais svogūnėliais.

Spalvų deriniui sukurti tinka dekoratyviniai lapiniai vienmečiai augalai: mangolai, didžiosios kanapės, dekoratyviniai kopūstai, kartieji kiečiai, perilos, kukurūzai, ricinžolės, šilokai ir pan., augalai su kvepiančiais žiedais: dviragės ir kitokios leukonijos, kvapieji pelėžirniai, rezetos, blandys, laibeniai, rožės, alyvos, jazminai, lelijos. Taip pat puikiai tinka: adoniai, sinavadai, plukės, žiemės, kvapiosios našlaitės, katilėliai, gvazdikai, geltonieji vilkdalgiai, pentiniai, ramunės, neužmirštuolės, pakalnutės, žvaigždūnės, naktižiedės ir kiti augalai.

Dekoratyviniai augalai (žolės, medžiai ir krūmai) skirti aplinkai puošti, išsiskiria savo forma, spalvų, žiedų, lapų, vaisių gražumu.