Viešas įmonių registras, Lietuvos įmonės

Viena iš medžiagos būsenų – dujos, kurių dalelės praktiškai nesąveikauja tarpusavyje arba ta sąveika yra silpna, o tarp susidūrimų juda beveik laisvai, užpildydamos beveik visą galimą talpą (tūrį). Netvarkingai judėdamos dujų molekulės pastoviai atsimuša į indo (talpos) sieneles, todėl dujos jas slegia.

Dujotiekiais paprastai tiekiamos gamtinės, rečiau dirbtinės ir suskystintos dujos. Skiriami magistralinis, kuris dujas tiekia miestams, gatvėms, pramonės įmonėms, skirstomasis, paskirstantis dujas miestuose, ir vidaus, kuris paskirsto dujas gyvenamųjų namų, pramoninių ir kitų pastatų viduje, dujotiekiai. Paprastai magistralinį dujotiekį sudaro didelio skersmens (iki 142 cm) plieniniai vamzdžiai, dujų kompresorinės transportuojamų dujų slėgiui padidinti, dujų talpyklos, kuriose kaupiamos dujos, kai jų suvartojama mažiau, dujų skirstyklos, kuriuose tikrinami dujų parametrai, sumažinamas slėgis ir jos paskirstomos į skirstomąjį tinklą, ryšių linijos, pagalbiniai ir aptarnavimo įrenginiai.

Skirstomasis dujotiekis gali būti didelio, vidutinio ir mažo slėgio, kurį sumažina ir palaiko jį pastovų dujų slėgio reguliavimo punktas. Gyvenamiesiems namams, visuomeniniams pastatams, mažoms įmonėms dujos tiekiamos mažo slėgio skirstomuoju dujotiekiu. Pramoninėms įmonėms, katilinėms, elektrinių vidaus tinklams dujos tiekiamos vidutinio ir didelio slėgio dujotiekiu. Skirstomojo dujotiekio tinklas gali būti šakotinis, kai dujos tiekiamos tik iš vienos pusės, ir žiedinis, kai – iš abiejų pusių uždaru žiediniu tinklu, tuomet dujų slėgis būna vienodesnis, o tuo pačiu, patogiau tikrinti ir remontuoti.

Plieniniai dujotiekių vamzdžiai izoliuojami bituminėmis arba polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis ir turi apsaugą nuo elektrocheminės korozijos.

Apie 84 proc. pasaulyje suvartojamų dujų yra gamtinės, kurios naudojamos kurui, kaip žaliava chemijos pramonėje ir kt.. Likusią dalį sudaro dirbtinės dujos: suskystintos naftos dujos, dar kitaip vadinamos naftos telkinių dujomis, kurios gaunamos jas slegiant arba šaldant, rafinavimo fabrikų dujos – gaunamos distiliuojant žalią naftą arba krekingo būdu perdirbant naftos frakcijas (pagrindiniai komponentai vandenilis, metanas, etanas), specialiųjų dujų gamyklų dujos (deguonis, propanas, azotas, helis, argonas, acetilenas, neonas, kriptonas, anglies dioksidas, butanas ir kt.), koksavimo dujos.

Gamtinės ir dirbtinės degiosios dujos naudojamos tokiuose technologiniuose procesuose kaip metalų pjovimui, suvirinimo darbams, elektros ir telefono kabeliams lituoti., kaip kuras transporto priemonėms, kaip gaisro gesinimo priemonė, maistui paruošti, gazuotų gėrimų gamybai ir maisto produktams atšaldyti. Dirbtinės dujos tapo ne tik vienu šilumos gamybos šaltiniu, bet plačiai naudojamos gatvių apšvietimui ir buities reikmėms.