VZ.lt
Lankytojų nuomonė, pagyrimai, skundai apie įmonę Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas

Atsiliepimai, skundai, komentarai apie įmonę Valstybės žemės fondas

Atsiliepimai apie Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas

SENSACINGI IŠRADIMAI SENSACINGI IŠRADIMAI
Parašyk savo nuomonę apie Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas
*
*Nurodyk tikrą el. paštą, kitaip negalėsi patvirtinti komentaro!Prašome palaukti, kol užsikraus duomenys...
Nurodyk, jeigu nori, kad su tavimi susisiektų įmonė.
*

(atnaujinti kodą)
Įveskite šį kodą *
* Žvaigždute pažymėtus laukelius būtina užpildyti.
Lankytojai, pateikdami nuomonę apie įmones patvirtina, kad ši informacija yra teisinga ir atsako už jų turinį. Draudžiama talpinti įžeidžiančią informaciją, siekiant pažeminti. Pastebėjus tokius atvejus, ji trinama be perspėjimo. Gavus objektyvių duomenų, kad pateikta informacija melaginga, ji trinama be perspėjimo. Ne iš ES šalių ir naudojant proxy serverius parašyti komentarai gali būti pašalinti dėl sudėtingos autorių paieškos. Kritika apie įmonę yra saugoma, jei ji reiškiama neįžeidžiant, nesiekiant žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti juridinio asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Jūsų IP adresas, prisijungimo laikas, el. pašto adresas, telefonas (jei nurodėte) ir komentaro tekstas bus išsaugoti, plačiau apie šių duomenų saugojimo tvarką skaitykite rekvizitai.lt taisyklėse. Rašydami komentarą sutinkate, kad Jūsų pateiktus kontaktus (IP adresą, el. pašto adresą ir, jei nurodėte, telefono numerį) matys įmonės atstovai. Pilnas komentarų rašymo, saugojimo ir panaikinimo taisykles rasite paspaudę žemiau esančią nuorodą "Susipažinau su Rekvizitai.lt taisyklėmis".
Lankytojų nuomonės ir komentarai
Regina Gedvilenė
2021-11-06 22:18:41 IP 28m9v862
Atsakyti
S K U N D A S
2021-08-12
dėl priimto teisėjos Juditos Staševičienės nuosprendžio
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-304/2021
Vš Į „PAGALBA IR VILTIS“ pagrindinė veiklos funkcija - Lietuvos piliečių teisių ir
interesų bei socialinių garantijų gynimas, piliečių atstovavimas ir sprendimas
interesų valdžios institucijose.
Tuo pagrindu ir kreipėsi į mus Telšių rajono gyventoja Regina Gedvilienė, pateikusi
mums prašymą DĖL ATSTOVAVIMO GINANT PAŽEISTAS REGINOS GEDVILIENĖS
TEISES IR TYČINIO SUSIDOROJIMO DĖL NUOMONĖS IŠSAKYMĄ INTERNETINĖJE
ERDVĖJE IR DĖL APGAULE NUSAVINTO DERLINGO 26 ARŲ ŽEMĖS SKLYPO
KONSOLIDACIJOS METU 2013-3015 METAIS. Mūsų aplinkos Lietuvos piliečiai
vykdo aršią kovą už teisingumo nevykdymą Lietuvos teismuose. 2015m. Kovo 7d.
buvo inicijuotas masinis mitingas Lietuvos lygmenyje prie Kauno apylinkės teismo, o
2017 m. rugpjūčio 21 - rugsėjo 25d.d. įrengėme stovyklą su palapinėmis ir visą tą
laiką gyvenome Daukanto aikštėje prie Lietuvos Prezidentūros mūsų inicijuotoje
AKCIJOJE, kurios tikslas - visuomenė reikalauja teismams vykdyti teisingumą. Mes
tik už teisingai vykdomą teisėsaugą bei teisėtvarką. Mūsų vykdoma AKCIJA yra
tęstinumo pobūdžio ir ji bus tęsiama iki tol, kol bus pasiektas nors minimalus
rezultatas Lietuvos teismuose, vykdant teisingumą.
Taip kad, susipažinę su mano aukščiau įvardinta supratote, kad pagal savo
įgaliojimus ir išsilavinimą turiu pilietinę teisę teisingai kritikuoti net teisėjus, kurie
nevykdo teisingumo nagrinėdami bylas.
Su pateiktu mūsų įstaigai iš pilietės Reginos Gedvilienės prašymu ir prie jo pridėta 4
metų besitęsiančiu šleifu vykdomu teisminio maratono dokumentine procesine
medžiaga bei priimtais įvairių teismų konkrečiais teismų verdiktais, pati būdama
teisininke, matau, koks aplaidus ir neatsakingas darbas per 4 metus buvo atliekamas
konkrečių teisėjų tik formaliai ir itin aplaidžiai nagrinėjus bei išnagrinėjus pluoštą
bylų kaip man žinoma net 12 įvairių teismų bei įvairaus teismingumo teisėjų, 8 įvairių
prokuratūrų prokurorų, kas atrodytų taip svaru ir teisinga, bet mano nuomone tiesiog
įvykdžius beteisiškumą bei savivalę, piktnaudžiaujant savo teisėmis ir įgaliojimais
Reginos Gedvilienės atžvilgiu, kas realiai atitinka R. Gedvilienės prašyme išdėstytai
redakcijai.
Toliau pagrįsiu savo skundą dėl to, kodėl kreipiuosi į Jus, kaip į teismo pirmininko
pavaduotoją? Na, kaip į pavaduotoją todėl, kad pirmininkė Daiva Maneikienė
atostogauja, o apeliaciją nagrinėti paskirta rugpjūčio 26d., kol pirmininkė dar nebus
grįžusi iš atostogų. O kaip ji grįš, tuomet Jūs ir išsiaiškinsite, kas yra kas? Taigi, pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gautą raštą 2013-04-30d. nuo teisės tyrimų ir
apibendrinimo departamento direktorės Renatos Juzikienės bei 2016-03-04d. gauto
rašto iš LR Seimo Teises ir Teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko
pateiktų nuostatų pagal LR teismų įstatymo 103str. 4 dalį teismo pirmininkas
organizuoja ir prižiūri, kaip laikomasi teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teismo
pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių
pirmininkų ir kitų ne/procesinių veiksmų {…}, šalina nustatytus teismo darbo
trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas funkcijas. O turbūt nesuklysiu sakydama, kad
teismo darbas ir yra bylų nagrinėjimas, ar ne? Toliau. Teisminė valdžia
nepriklausoma tik nuo kitų valdžios institucijų, gali esmingai įgyvendinti
Konstitucijos ir kitų įstatymų jai suteiktus įgaliojimus vykdyti teisingumą. Teismų
nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas, taip pat nėra teismų privilegija. Teisėjų
nepriklausomumo principai įpareigoja teisėjus ir reikalauja garantijos, kad bylos
būtų nagrinėjamos pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, kad
būtų gerbiamos šalių teisės. Ši išvada grindžiama Konstitucijos 31, 1948m.
Priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10, 1950. Europos žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių apaugos konvencijos 6 straipsniu bei kitais dokumentais,
kuriuose įtvirtinama asmens teisės į gynybą, apimanti ir teisę, kad jo bylą
išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Prieš paviešinant mano skunde skundžiamą Telšių apylinkės teismo teisėjos Juditos
Staševičienės išnagrinėtą bylą, jos priimtą nuosprendį Lietuvos Vardu (dar gerai, kad
nors tokios nuostatos šiai teisėjai yra gerai žinomos) 2021-04-6d. baudžiamojoje
byloje Nr 1-49-304/2021, aš išvardinsiu visų Telšių teismų teisėjų išnagrinėtas bylas,
įvardinant motyvacijas dėl priimtų konkrečių teisėjų verdiktų, o visas savo teisiškai
pagrįstas motyvacijas dėl neteisingai ir neteisiškai priimtų visų žemiau mano
išvardintų teisėjų verdiktų, aš pateiksiu žemiau surašytoje mano skundo redakcijoje:
1. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Aidos Stulpinienės
išnagrinėto proceso šalies Reginos Gedvilienės skundą dėl suklastoto
parašo notarinio registro knygoje. 2020-02-03 Aida Stulpinienė priėmė
teismo nutartį pareiškėjos skundą atmesti vadovaujantis ikiteisminio
tyrimo nutraukimu.
2. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Vitalija Liauzginienė
išnagrinėjo R. Gedvilienės skundą pakartotinai dėl jos parašo
suklastojimo, ko pasekoje be tinkamų ir teisiškų dalyko įrodymų
pareiškėja R. Gedvilienė buvo teisėjos įspėta dėl melagingų parodymų
davimo ir buvo priimta nutartis 2020-07-10 jau įtariamosios Reginos
Gedvilienės prašymą dėl prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės
nušalinimo ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-10197-20 atmesti.
3. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jūratė Žemgulienė
tenkino pareiškėjos R. Gedvilienės pateiktą skundą, galimai kaip
teisininkė supratusi, kad kalba šioje vietoje eina apie pateiktus R.
Gedvilienės dokumentus teismui, kuriuos teismas neprisegė prie bylos,
kaip įrodomąją medžiagą, o be motyvacijos ir neteisingai jai buvo grąžinti
per policijos pareigūną, bet tie dokumentai galėjo turėti įtakos teisingai ir
teisiškai toliau nagrinėti bylas bei priimti teisingus bei teisiškus teismo
verdiktus. Teisėja J. Žemgulienė to fakto iš esmės neišnagrinėjo, todėl
skundas tenkintinas tik iš dalies.
4. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Ilona Rimkuvienė,
išnagrinėjusi R. Gedvilienės pateiktą skundą dėl garso įrašų ištrynimo
posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr.1-561-304/2020/2021 ir
ikiteisminio tyrimo atnaujinimo byloje Nr.01-1-41285-19, priėmė nutartį
2021-05-26 R. Gedvilienės skundo netenkinti. Mano nuomone, šioje
vietoje, kad įsitikinti, jog tikrai R. Gedvilienė buvo ne/teisi, prieš priimant
teisėjai verdiktą, buvo būtina perduoti esantį byloje garso įrašą teismo
ekspertams, kad nustatyti teisiškai ar ne ne/buvo atliktas garso įrašo
montažas jį dalimis iškirpus. To padaryta nebuvo. Tokiu būdu buvo
teismo keliu eilinį kartą pažeistos R.Gedvilienės teisės).
5. Telšių teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Alčausklienė priimta
nutartimi 2018-01-26d. pagal ikiteisminio tyrimo Nr.M-1-02-02103-17 R.
Gedvilienėe skundą dėl atliktų neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu vykdant
konsolidacijos projektą veiksmų atmetė. (Tyrimas teismo keliu atliktas
nebuvo).
6.Telšių apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė savo priimta nutartimi
2018-03-23d. vėl atmetė R. Gedvilienės skundą tais pačiais motyvais dėl neteisingai
vykdomo konsolidacijos projekto bei konkrečių asmenų savivaliavimo bei
savivaldos R. Gedvilienės atžvilgiu.
Visa aukščiau išvardinus iš Telšių apylinkės teismo gyvenimo iš tiesų reikėjo
pasiūlyti pasitikrinti psichikos būklę, tik neaišku, kam galima buvo primesti teisingą
diagnozę? Matomai teisėjai laiku susigaudė apie galimas pasekmes toje vietoje ir
priverstinio patikrinimo dėl psichikos stovio (akivaizdu kam iš konteksto)
nerekomendavo.
Toliau pereikime prie Telšių apylinkės teismo teisėjos Juditos Staševičienės darbo
vaisių, jai išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr.1-49-304/2021 ir priėmus nuosprendį
2021-04-6d. be rezoliucijos ir jo teisiškai teisingos motyvacijos, kas yra reikalaujama
pagal teismo verdiktų priimamą ir įstatymų nustatytą tvarką. Iš nuosprendžio
redakcijos akivaizdu, kad ji vadovavosi teismo keliu padarant kaltinamąja R.
Gedvilienę nusikaltėle vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu be vadovavimosi
teisingai ir teisiškai taikoma šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Konstitucija bei
Įstatymais, nes panašu, kad teisėjai J. Staševičienei vadovavimasis Lietuvos
Konstitucija bei Įstatymais yra dzin. Teisėja J. Staševičienė, verdiktą reziumavo
vidiniu įsitikinimu. Bet šioje vietoje galima su teisėja ginčytis dėl to, kad vadovautis
vidiniu įsitikinimu bei sąžiningumo kriterijais galima tik būnant pačiam sąžiningam ir
padoriam, bei vadovaujantis CPK 185 straipsniu dėl įrodymų įvertinimo, kuriame
numatyta nuostata, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą {…} vadovaujantis įstatymais. Tai kas gi vis dėl to vyksta su Jūsų
teisėjais ir kokiu būdu galima vykdyti teisingumą šitaip aplaidžiai ir nekokybiškai
atliekant savo darbą, kuomet Jūsų rankose yra proceso šalių likimas? Ar teismuose
yra vykdoma teisėjų darbo planinė ar kitokia kontrolė teismus kontroliuojančių
institucijų? O teismo pirmininko požiūris į jam pavaldžių teisėjų teisingumo vykdymą
jų darbe? Jeigu kontrolė buvo vykdoma, tai atsakykite man konkrečiai, kada tiksliai
buvo vykdomi bylų nagrinėjimo patikrinimai pas mano aukščiau išvardintus bent jau
7 teisėjus? Iš mano rankose turimos bylų procesinės medžiagos bei fiktyviai priimtų
teismo verdiktų galima daryti prielaidą, kad konkretūs teismų teisėjai ne teisingumą
vykdo nagrinėdami bylas, o žaidžia žaidimus be taisyklių. Kadangi visos 4 metų
bylos, kuriose proceso šalimi buvo Regina Gedvilienė, yra susietos tarpusavyje,
analogiškos, todėl į kokį teismo Šiaulių, Mažeikių, Telšių apylinkės ir apygardos
pirmininką besikreipsi, kurio pavaldume randasi konkretūs teisėjai, išnagrinėję
bylas, susietas su proceso šalies Reginos Gedvilienės susidorojimu, galimai
nesuklysi pakėlęs klausimą ar dėl konkrečių teisėjų teisinės kvalifikacijos lygio ir
teisėjo etikos kodekso teisingo supratimo, ar dėl jų sąžiningumo bei padorumo? Bet
todėl kokią gilią analizę atliko teisėja J. Staševičienė dėl R. Gedvilienės sąžiningumo,
o net ir protingumo, tarytum turint jai pačiai antrą profesiją, t. y. psichoterapeuto.
Tokie pamąstymai dėl J. Staševičienės nustatytos teismo keliu ir Lietuvos Vardu
neva nusikaltėlės R. Gedvilienės sveikatos psichinio stovio ir dvasinių trūkumų viešu
tekstu pateikti jos priimtame nuosprendyje 2021-04-6d. Baudžiamojoje byloje Nr
1-49-304/2021.
Susipažinus su visomis išnagrinėtomis įvairaus teismingumo bylomis bei turint savo
rankose visų bylų procesinę medžiagą, susidaro toks įspūdis, kad virvele surišti
konkretūs teisėjai, padarę reziume nusikaltėle sąžiningą ūkininkę R. Gedvilienę
nusikaltėle, tie teisėjai, o ir teisėjai apskritai, skirtingai nuo kitų valstybės pareigūnų,
jų nuomone yra absoliučiai kategoriškai nepriklausomi, neliečiami, niekad
neklystantys, dori kaip angelai, nesusaistyti jokiomis imperiatyvinėmis teisės
normomis, gali veikti lyg nepriklausoma valstybė valstybėje, nepaisydami esančių ir
įvardintų jų veiklą ir atsakomybę reguliuojančių normų ir teismų savivaldos institutų.
Jeigu teisėja J. Staševičienė nepatrauks atsakomybėn ir mane už jos šmeižtą pagal
baudžiamąją teisę, tai gal dar spėsiu išnagrinėti tuos klausimus iš esmės aukštame
lygmenyje, nes gyvenimas susiklostęs taip, kad teisėjai, būdami mūsų visuomenės
nariais, turi tuos pačius teisingumo, tobulumo, klystamumo ir nusikaltimo elementus.
Atsižvelgiant į tą faktą, kiek Lietuvoje yra pristeigta teisėjus bei valstybės pareigūnus
kontroliuojančių institucijų, akivaizdu, kad ir teisėjai yra baudžiami. Žinoma, kad
teisėja J. Staševičienė mano kritiką dėl jos nekokybiško darbo atlikimo R.
Gedvilienės atžvilgiu, gali iš dalies save pateisinti tuo, kad iki į jos rankas patenkant
procesinei bylos medžiagai, buvo atlikta labai daug fiktyvo kitų jos kolegų darbe,
neteisingai neteisiškai ir be reikalaujamų teisingumui nustatyti teismo keliu įrodymų,
buvo priimta daug teismo verdiktų, kuriuos galima įvardinti fiktyviais. Tačiau tai
neatleidžia J. Staševičienės nuo atsakomybės, įvykdžius beteisiškumą, savivalę tik
vidiniu įsitikinimu prieš nekaltą ir sąžiningą proceso šalį baudžiamojoje byloje Reginą
Gedvilienę. Teisėja J. Staševičienė nagrinėdama bylą ir iš esmės išnagrinėjusi bylos
procesinę medžiagą, privalėjo pamatyti tuos atliktus savo kolegų trūkumus ir darbą
kvalifikuotai, teisingai bei teisiškai atlikti ir už save, ir už savo kolegas. J.
Staševičienė privalėjo teismo keliu įvykdyti teisingumą, ko padaryta nebuvo, apie ką
kalba faktai bei teismo priimtas verdiktas.
Kad įvesti į šią mano aukščiau įvardintą situaciją dėl kitų teisėjų darbo trūkumų
neteisingai bei neteisiškai išnagrinėjus eilę ankstesnių analogiškų bylų, kas iš tiesų
turėjo lemiamos įtakos šleifu vienas po kito priimamiems teismų verdiktams,
pradėsiu, nuo kito jau laipteliu aukštesnio Šiaulių apygardos teismo pirmininko,
Gražvydo Poškaus bei jam pavaldžios teisėjos Nijolės Matuzevičienės darbo
kokybės.
Gal ir sugebės toliau įvardinti teisėjai teisiškai pagrįsti, kad teisėjo G. Poškaus bei
jam pavaldžios teisėjos N. Matuzevičienės teismui pateikti proceso šalies R.
Gedvilienės skundai buvo išnagrinėti teisingai bei teisiškai bei tokiu pačiu pagrindu
priimti teismo verdiktai ir galės jie teisiškai pagrįsti, kad šių teisėjų priimti verdiktai
niekaip nedarė įtakos tolimesniems teismo priimtiems sprendimams kitiems
teisėjams nagrinėjant analogiškas bylas tęstinumo pobūdžiu bei priimant teismų
verdiktus? Todėl ir pateikiau aukščiau Jums konkretų pavyzdį, o po to teisėjos J.
Staševičienės atliktus veiksmus, priėmus nuosprendį 2021-04-6d. ir pripažinus
nekaltą proceso šalį nusikaltėle, ir kaip rodo faktai bei bylų procesinės medžiagos ir
įtartinai priimti teismų verdiktai, tiesiog nori nenori peršasi tik viena išvada, o būtent,
kad visa ta mozaika R. Gedvilienės atžvilgiu buvo atlikta teismo keliu bendro
susitarimo pagrindu tarp konkrečių valdininkų bei teisėsaugos ir teisėtvarkos
pareigūnų, kad sudoroti nepaklusnią ir vienintelę nepatenkintą šiame ginčo dalyke
proceso šalį Reginą Gedvilienę, o su laiku, kad ją galutinai užmigdyti, padaryti ją ir
nusikaltėle. Viskas būtų kaip ir suprantama, nes teismas yra teismas, bet negalima gi
priimti verdikto teisingai ir teisiškai neišnagrinėjus bylos dalyko, nesurinkus ir
neįvertinus teisiniu požiūriu reikalingų įrodymų bei jų teisiškai neišnagrinėjus ir
neįvertinus.
Pagal turimą procesinę bylų medžiagą, įvykdytą veiką su nusikaltimo požymiais ir ne
kitaip kaip būtent tų pačių asmenų, kuriuos teisėja J. Staševičienė, teisingai bei
teisiškai neišnagrinėjusi teismui pateiktų bei nesurinktų visų procesinių dokumentų,
faktų bei neišnagrinėjusi ir neįvertinusi teisiniu požiūriu pridėtos prie bylų teisiškai
nepagrįstų bei įstatymų nustatyta tvarka negalimų įteisinti ir pripažinti teisėtais
dokumentais bei pripažinti juos kaip teisėtą dokumentą bei įrodymą bylose,
neišnagrinėjusi visų į bylą pateiktų nesąžiningų proceso šalių fiktyvių ar teisiškai
neįvertintų dokumentų, jais iš akies vadovavosi, nepripažinusi CPK 197 str. 2d.,
kurioje numatyta, jog dokumentas, išduotas valstybės ar savivaldybių institucijų ir
įstaigų yra tikras, jeigu jį viešosios teisės subjektas išdavė veikdamas pagal savo
kompetenciją ir jis atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus įstatymų
nustatyta tvarka, o ne vadovautis Nacionalinės Žemės Tarnybos Prie Žemės Ūkio
ministerijos Telšių skyriaus vedėjo Sauliaus Leščiausko įsakymu 201507-24d.
Nr.37ŽKĮ-34- (14.37.127) bei teisinio pagrindo neturinčiu konsolidacijos projektu,
kuris neteisėtai buvo įregistruotas viešajame registre. Viešajame registre, nuslėpus
informaciją ir nežinant proceso šaliai R. Gedvilienei (visos proceso eigos, ką rodo
faktai bei bylų procesinė medžiaga, pastovus R. Gedvilienės skundų atmetimas, jai
prašant ir reikalaujant daryti teisingus bei teisiškus ikiteisminius tyrimus, kas ir buvo
trūkdžiais įvykdyti teismingumą teismų keliu), kuri yra savininkė teisiškai įteisinto
žemės sklypo, o šis juridinis veiksmas viešajame registre buvo atliktas pagal
Valstybinės įmonės Valstybės Žemės Fondo prašymą DĖL IŠREGISTRAVIMO IR
ĮREGISTRAVIMO ŽEMĖS SKLYPŲ, DAIKTINIŲ TEISIŲ Į JUOS, ŠIŲ TEISIŲ
SUVARŽYMŲ IR JURIDINIŲ FAKTŲ PAGAL ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTO
Nr.1/G-KE-12-2-013546-PR001 SUTARTĮ Valstybės įmonei Registrų centro Telšių
filialui be jokio asmens, atstovaujančio įvardintą įmonę, pavardės vardiniai. Žemės
sklypas, teisiškai įteisintas savininkei R. Gedvilienei, išregistruotas iš viešojo registro,
o vietoje jo neteisėtai įregistruotas be jos sutikimo ir žinios naujai suformuotas
žemės sklypas unikaliu Nr.4400-3782-9442. Jeigu R. Gedvilienė tvirtina, kad tokio
fakto ji nežinojo, kad pas jokį notarą ji jokio parašo dėl tokių juridinių veiksmų nedėjo
ir jokio notaro akyse nėra mačiusi, tai ar teisėjams nereikėjo nuo to ir pradėti ginčą
teismo keliu aiškintis? Juk rašte iš Lietuvos Notarų Rūmų pateiktame R.
Gedvilienei 2019-02-08 Nr.S-69 pagal jos pateiktą skundą šiai įstaigai
2019-01-04d., yra aiškiai ir labai suprantamai teisiškai nurodyta, kokios yra notaro
funkcijos teisiniu požiūriu pagal Notariato įstatymą, atliekant teisme nagrinėjamus
dalykus. Už visus tuos juridinius veikmus yra pilnai atsakingas notaras. Bet kodėl nei
teisėjas G. Poškus su teisėja N. Matuzevičiene, nei teisėja J. Staševičienė neatliko
tos misijos, rinkdami dokumentus ir juos vertindami teisiniu požiūriu, o ne savo
vidiniais įsitikinimais skatinami, dėl ko neteisingai ir neteisėtai ir pripažino, kad R.
Gedvilienė apšmeižė ir notarą Gediminą Perminą? O gal teisėjams reikėjo iš esmės
paanalizuoti notaro G. Permino teisiškai ne/pagrįstą veiklą šiame dalyke? Ir gal R.
Gedvilienė labai teisingai iškėlė klausimą dėl šio notaro, kaip ir kitų pagal teismą
„nukentėjusių“ asmenų ne/teisiškai pagrįstos veikos ir jų funkcijų atlikimo? O realiai
faktai rodo teisiniu požiūriu, kad panašu, jog yra įvykdytas kriminalas ne tik R.
Gedvilienės atžvilgiu, tačiau ir iš principo. Teisėtvarkos pareigūnai nuo pat įvykių
eigos pradžios privalėjo nustatyti asmenis, atlikusius veiką su nusikalstamos veikos
požymiais. Ir galima daryti prielaidą, kad būtent tie stipriai „nukentėję“ ir teismo
pripažinti aukomis nuo nusikaltėlės R. Gedvilienės šmeištų ir yra tikrieji nusikaltėliai?
Bet jeigu jau dalykas radosi teisme, tai kodėl nebuvo teisingai, teisiškai ir skaidriai
išnagrinėtas bei įvertintas įstatymų nustatyta tvarka, o atliktas teismų priešingas
veiksmas, juos visus be įrodymų apgynus ir pripažinus aukomis? Tai atsižvelgiant į
visa mano įvardinta, akivaizdu, kad Regina Gedvilienė gynėsi nuo jos žemės sklypo
grobikų visais įmanomais jai būdais, o įtartinais sumetimais jai nepadėjo apsiginti
nei teisėtvarkos, nei teisėsaugos pareigūnai. Jos išdėstyti įrodymai ir motyvai
neginčijamai patvirtina, jog ji viešoje erdvėje per visuomenės informavimo
priemones paviešino tikrus faktus ir asmenis, kurie galėjo įvykdyti nusikalstamą
veiką grupiniu susitarimu, o ne apšmeiždama juos, ką klaidingai įrodė teisėja J.
Staševičienė, atlikusi įspūdingą benefisą Lietuvos Vardu, priėmusi savo nuosprendį.
Teisėjai J. Staševičienei šioje vietoje belieka pastudijuoti, kas yra šmeižtas teisiniu
požiūriu ir kaip tai įvertinta Lietuvos Konstitucijoje, kuri šiuo konkrečiu atveju kaip tik
ir gina J. Staševičienės teismo keliu pripažintą nusikaltėlę R. Gedvilienę
Konstitucijoje priimtomis nuostatomis. Iš tokių teisėjos J. Staševičienės šposų gali
juoktis už pilvo susiėmęs pagal jos labai jau sumautą vidinį įsitikinimą, jeigu nebūtų
liūdna dėl sudorotos R. Gedvilienės. Iš čia kyla klausimas: ar iš tiesų jau vien tik man
žinomų 12 Jūsų vadovaujamo teismo ir kitų apygardos teismų teisėjų, teismo
pirmininkų taip sėkmingai 4 metus galimai grupiniu susitarimu dorojo negalinčią
apsiginti R. Gedvilienę ir gynė „šaiką“ žemės grobėjų? Juk negali būti, kad tiek teisėjų
dirba be reikalaujamos teisėjui teisinės kvalifikacijos. O gal šioje vietoje iš ties reikia
vadovautis mūsų, piliečių kaimiška logika ar Laisvame laikraštyje 2021-07-01d.
paviešinto redaktoriaus Aurimo Drižiaus straipsniu „TEISĖJAI, PROKURORAI,
POLICIJA - VIENA ŠAIKA GROBIANT ŽEMES“. Turint rankose visą visų analogiškų
bylų procesinę medžiagą ir konkrečių teisėjų priimtus fiktyvius verdiktus, su ja iš
esmės susipažinus ir įvertinus pagal Lietuvos Konstituciją bei įstatymų nustatytą
tvarką, peršasi kudlotos mintys. Labai panašu, kad tokia „šaika“ grupiniu susitarimu
sėkmingai ir pastoviai dirba nuturtindama sąžiningus mūsų piliečius ir ne vien tik
šiuo atveju? Galima daryti prielaidą, kad ir tie visi mano įvardinti teisėjai, turintys
sąsajų su mano įvardintomis bylomis, yra „šaikos“ dalyviai? Labai keista, kad į tą
sąrašą galima įtraukti ir Šiaulių apygardos teismo pirmininką Gražvydą Poškų? Mano
rankose Šiaulių apygardos teismo Nutartis 2020-03-03 jo priimta dėl ikiteisminio
tyrimo Nr.01-1-41285-19d., kur R. Gedvilienės skundo dalykas ir buvo dėl galimai
suklastoto jos parašo. Įtarimus dėl to fakto aš aukščiau išvardinau, nors tai ne mano,
o Jūsų, grupės teisėjų darbas. Tai Jums reikėjo paskirti atlikti teismo ekspertizę ir
teismo keliu išsiaiškinti, kas vykdė klastotes ir kokiu tikslu, ir ar R. Gedvilienės
skundas yra ne/pagrįstas teisiškai? Jeigu R. Gedvilienės parašas yra, o ji teigia, kad
tokio notarinio veiksmo neatliko, t. y. nepasirašė, tai teisiškai tas pats, kaip ir iš viso
jos parašo nebuvimas ant Registrų centre užregistruotų dokumentų dėl savininkės R.
Gedvilienės įteisinto žemės sklypo išregistravimo ir naujo įregistravimo, yra atlikta
klastotė. Tik teismo ekspertai galėjo nustatyti tą faktą, bet Gražvydas Poškus su
kitais konkrečiais teisėjais užkirto teisingumui kelią, atmesdami R. Gedvilienės
skundus bei neskirdami tokios teismo ekspertizės, o pati R. Gedvilienė šio juridinio
veiksmo įstatymų nustatyta tvarka atlikti negalėjo. Tad labai panašu, kad atmesdami
R. Gedvilienės teikiamus teismams skundus su prašymu juos išnagrinėti teisiškai bei
teisingai dėl visų galimai vykdomų klastų ir klastočių, teismo keliu nebuvo
analizuojama pastoviai skundus atmetant. Jeigu G. Poškus pats savo darbą būtų
atlikęs sąžiningai ir kokybiškai ir to paties reikalavęs iš jam pavaldžių teisėjų, kas
buvo šioje vietoje jo pareiga ir prerogatyva, tai iš esmės išnagrinėjus bylos dalyką
atsakingai, teisingai ir teisiškai, galimai visai nebūtų užvesta būtent tokia
baudžiamoji byla, kurioje proceso šalis R. Gedvilienė buvo teismo pripažinta
kaltinamąja, o po to ir nusikaltėle. Jums visiems patariu pagaliau nepasididžiuoti ir
teisiniu pagrindu išnagrinėti ir įvertinti pagal savo teisinę kvalifikaciją bei
kompetenciją savo darbą pagal byloje esančią ar reikalingą išreikalauti iš
kompetentingų tarnybų bei institucijų papildomą procesinę medžiagą. G. Poškaus
priimtą verdiktą, t. y. nutartį 2020-03-03 dėl R. Gedvilienės skundo atmetimo, laikau
neteisingu ir neteisėtu. Be Šiaulių apygardos teismo baudžiamų bylų teisėjo statuso,
Gražvydas Poškus taip pat yra ir šio teismo pirmininkas. Tai turiu šioje vietoje
priminti teismų pirmininkams jų statuso funkcijas: iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
gautame oficialiame rašte 2013-04-30 Nr. (1.15)-5T-226 yra numatyta, kad pagal
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 str. 4 dalį teismo pirmininkas
organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų
etikos kodekso reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo
pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų ne/procesinių veiksmų,
šalina nustatytus darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo funkcijas. Tai
šį Teikimą Jums todėl ir teikiu tikslu iš esmės išnagrinėti ir įvertinti visus, t. y. visų
analogiškų bylų tarp tų pačių proceso šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu,
trūkumus pagal esamą dokumentinę medžiagą tik teisiniu pagrindu bei pritaikant
teisingus įstatymus, tinkančius būtent tam dalykui.
Tačiau jeigu jau teisėją Egidijų Laužiką visi matėme ne tik areštuotą, bet ir su
antrankiais televizijos ekranuose tarp kitų areštuotų dar 7 Lietuvos teisėjų, tai tokiai
teisėjai kaip J Staševičienei ir kitiems įtartinai užsirekomendavusiems teisėjams
mano aukščiau įvardintose bylose galimai pradžiai užtektų be antrankių tik teisinės
kvalifikacijos atestavimo? Turiu tokią teisę pareikšti savo nuomonę, kaip kolega
kolegoms. Nė kiek neabejoju, jog tie visi 8 areštuoti teisėjai, susitepę savo rankas
nepadoriais kėslais, ne kartą atsirašinėjo daugybei proceso šalių bylose, kad jie yra
dar ir nepriklausomi, kad jų negalima įžeidinėti ir t.t. ir pan. Tai ateityje patariu
visiems Lietuvos teisėjams niekada nerašyti nei viename jo priimtame teismo
verdikte ar atsirašyme, kad jie yra nepriklausomi, nagrinėdami bylas, kas reiškia, kad
LR Teismų Įstatymo 2, 3, 4 straipsniai buvo priimti ir patvirtinti neteisingai,
neapgalvotai juos priimant. Juos reikia arba naikinti, arba koreguoti, o tokį mano
pateiktą faktą patvirtina 8 areštuotų teisėjų atvejis bei eilę metų sėkmingai
vykdomas kitas benefisas su Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene.
Bet šioje vietoje, turint omenyje areštuotus teisėjus, nors jie liko atitinkamai
nenuteisti, įvyko ir kitas svarbus faktas Lietuvos teismų praktikoje: atsirado padorių
teisėjų, kurie paskyrė areštą savo kolegoms teisėjams.
Šioje vietoje nesutinku ir su teisėjos N. Matuzevičienės priimta nuostata, kad antros
ar bet kurios instancijos teismų priimti rašytiniai formatai, tame tarpe šiuo konkrečiu
atveju jos priimta nutartis, yra neskundžiama. Ar Jūs visi teisėjai, vadovaudamiesi
tokia nuostata dėl verdiktų neskundžiamumo neužkertate kelio proceso šalies
tolimesniai gynybai, tuo šiurkščiai pažeisdami Lietuvos Konstituciją bei Įstatyminę
bazę? Aš, turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, studijuodama teisę ir iš teisėjo
Egidijaus Laužiko parašytų šaltinių, kuris savo laiku dirbo net Lietuvos Teisėjų
Tarybos pirmininku, tvirtinu, kad net jis niekaip negalėjo įrodyti bei teisiškai pagrįsti,
kad rašytinio formato priimti raštiški teismų verdiktai yra neskundžiami, priešingai
negu žodžiu priimti verdiktai teismo posėdžių metu, kaip negavau teisinio
pagrindimo ir tiems verdiktams, kurie įvairaus teismingumo bylose yra priimti
neteisingai, neteisiškai ir neskaidriai ir jiems taikoma senatis. Melui, apgaulėms ir
klastoms senatis netaikoma. O Aukščiausiame Teisme ir Teisėjų Taryboje dirba
labiausiai patyrę ir aukščiausios kvalifikacijos teisėjai, ar ne kolegos? Jeigu Jūs,
teismų pirmininkai, su Jums pavaldžiomis teisėjomis savo darbe šioje vietoje
vadovaujatės kitomis nuostatomis, pagrįskite tai teisiškai ir raštu, nes tokį garbų
teisėją, kaip E. Laužiką, pamačius televizijos ekrane su antrankiais dar tarp kitų
Lietuvos 7 areštuotų jo teisėjų kolegų, darosi labai nelinksma ir įtartina dėl kitų
Lietuvos teisėjų padorumo. O medžiagos tais klausimais, pagrindžiančiais mano
įtarimus, patikėkite, turiu labai daug. Todėl įvertinus visas Jūsų ir Jūsų
vadovaujamos apygardos teismo teisėjų išnagrinėtas įvairaus teismingumo bylas
proceso šalies bylose Reginos Gedvilienės atžvilgiu, įvertini ir supranti Imanuelio
Kanto gyvenimo patirties nuostatą, kad „kuomet valstybėje nėra vykdomas
teisingumas, teisėjai patys priima sau palankius įstatymus“ arba Frensio Bekono
nuostatą: „teisėjas, kuris nutolsta nuo įstatymo teksto, tampa įstatymų leidėju“.
Sutinku su Jumis, kad tokiu būdu Jūs patys sau stipriai suprastinote ir palengvinote
teisėjo darbą, bet mes gyvename teisinėje valstybėje ir iš teisėjų reikalausime tik
teisingai, teisiškai ir skaidriai išnagrinėtų bylų, reikalausime tik teisingumo vykdymo
pagal Teisėjų tarybos suformuluotus standartus 2016-05-27d. priimtame nutarime
procesinei sprendimų kokybei:
1.Teismo sprendimas turi būti teisingas ir teisėtas.
2. Teismo sprendimas turi būti įtikinamas.
3. Teismo sprendimas turi būti skaidrus.
4. Teismo sprendimas turi būti nuoseklus.
5. Teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas.
Teismai šiame dalyke pripylė tiek purvo ir kitaip pavadinti visos tos mozaikos
negalima būtų R. Gedvilienės atžvilgiu ir ne tik, kad galima iš visų faktų parašyti visą
detektyvinį bestselerį iš teismų gyvenimo. Teisiškai įteisintą žemės sklypą, savininkei
R. Gedvilienei nesutikus atlikti jokio juridinio veiksmo su jo manipuliacija ir tas faktas
akivaizdžiai ir įtikinami atsispindi bylų procesinėje medžiagoje bei dokumentinėje
medžiagoje, kurios teismai nuo R. Gedvilienės nepriėmė ir ją ne/sąmoningai
atmesdavo arba reikalingos dėl teisingumo įvykdymo net neišreikalaudavo iš
kompetentingų tarnybų ir institucijų, kas atsispindi ir Jūsų darbe, tačiau teismų yra
net nenagrinėtinos, o priešingai, R. Gedvilienė teisėjos J. Staševičienės neteisėtai
padaryta nusikaltėle ir gal net sunkinančiomis aplinkybėmis ir Lietuvos Vardu. O jeigu
teismas tvirtina, kad tai buvo padaryta R. Gedvilienės geranorišku susitarimu su
kaimynu Alvydu Blažinausku, kuriam teismo keliu neteisėtai ir atiteko dalis R.
Gedvilienės žemės sklypo ir kas atsispindi bylos procesinėje medžiagoje, tai kam
tuomet buvo sugalvotas bei reikalingas valdininkų planas šiems savininkams būti
įtrauktiems ir vykdyti subordinavimo projektą, kurio pasekmėje procese
dalyvaujantiems ūkininkams gyvenimas nepraskaidrėjo, o pasidarė sudėtingesnis.
Žmonės, kaimynai supriešinti tarpusavyje ir tai atlikta teisėjų rankomis. Teisėja
išteisino ir pripažino nekaltais grupiniu susitarimu padariusius nusikalstamą veiką
konkrečius valstybės tarnautojus bei valdininkus, t. y. teismo keliu ir neteisėtai
padarė juos aukomis, o R. Gedvilienę, priešingai ir prieštaraujant įstatymams,
pripažino nusikaltėle ir nekaltai nubaudė, pati, kaip teisėja ir Lietuvos Vardu, galima
daryti prielaidą, įvykdžiusi didžiausią beteisiškumą bei savivalę R. Gedvilienės
atžvilgiu, savo priimtame nuosprendyje paviešinus tokius savo, galimai tik krokodilui
Genai iš animacinio filmuko aiškius vertinimus, kad „vertindamas baudžiamojoje
byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu,
teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama Reginos Gedvilienės padarytoms
nusikalstamoms veikoms“. Bet mes gyvename teisinėje valstybėje ir iš teisėjų
reikalausime tik teisingai, teisiškai ir skaidriai išnagrinėtų bylų bei jų priimtų
verdiktų, reikalausime tik teisingumo vykdymo. Taip kad labai panašu, jog proceso
šalis Regina Gedvilienė, kuri iki teismų įvykdytos karuselės Lietuvos Vardu pagal
man žinomų ir mano rankose turimą procesinę dokumentinę medžiagą įvairaus
teismingumo bylose, kurios nepadorių ir nesąžiningų konkrečių teisėjų, neatsiliekant
nuo jų ir konkrečių prokurorų visame tame mėšliname dalyke, prie kurio sąžiningam
ir padoriam žmogui šlykštu ir prisiliesti, susidarė pakankamai ilgas sąrašas. R.
Gedvilienė teismo keliu yra ne/sąmoningai iš aukos padaryta nusikaltėle, pritraukus
dalyką iki baudžiamosios teisės už konkrečių prokurorų ir teisėjos Telšių apylinkės
teismo teisėjos Juditos Staševičienės galimai patologinį teisinių žinių interpretavimą,
kurios paklausius ar jai su galva negerai ar ji susipykusi su sąžine priimant tokį
verdiktą R. Gedvilienei baudžiamojoje byloje Nr.1-49-304/2012 2021-04-6d., ji man
patarė gerbti teismą? Tarytum jai pačiai, apsigobus juoda medžiagine mantija, jau
nepriklauso nei teismo gerbti, nei proceso šalies byloje, nei Lietuvos Konstitucijos,
kurios 24 straipsnyje šiuo konkrečiu atveju numatyta, kad „žmogus turi teisę turėti
savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“, kad „laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti
informaciją negali būti ribojama kitaip kaip tik su įstatymu“, kad „laisvė reikšti
įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais“. Tuo
labiau, kad R. Gedvilienė viešai paviešino tik tikrus faktus ir asmenis dėl teisingai,
teisiškai ir skaidriai nevykdomų konkrečių teisėsaugos bei teisėtvarkos pareigūnų
funkcijų, nes priešingu atveju, to R. Gedvilienei neatlikus, ji būtų pripažinta
bendrininke grupiniu susitarimu dėl nusikalstamos veikos nuslėpimo. Bet kodėl tų
faktų, neteisiškai pagrįstų galimai niekinių dokumentų pagrindu, pateiktų į bylą/as
nesąžiningų proceso šalių, teisiškai neišnagrinėjo savininkės R. Gedvilienės
nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdomų galimai neteisėtų juridinių
veiksmų nė viena teisėja/s, o vadovavosi jais iš akies? J. Staševičienė nepripažino
CPK 197str. 2 dalies, kurioje numatyta, jog dokumentas, išduotas valstybės ar
savivaldybių institucijų ar įstaigų yra tikras, jeigu jį viešosios teisės subjektai išdavė
veikdami pagal savo kompetenciją ir jis atitinka tokiems dokumentams keliamus
reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, o vadovavosi Nacionalinės Žemės tarnybos
prie Žemės Ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo Sauliaus Leščiausko įsakymu
2015-07-24d. Nr.37ŽKĮ-34- (14.37.127) bei jokio teisinio pagrindo neturinčiu
Konsolidacijos projektu, pagal kurį naujai išmatavo, suformavo ir pertvarkė man
žinant bent vienos kol kas R. Gedvilienės teisiškai įteisintą žemės sklypą, jai
nesutikus atlikti tokio juridinio veiksmo ir tas faktas akivaizdžiai ir įtikinamai
atsispindi bylų procesinėje medžiagoje, tačiau teismų net nenagrinėtinas. Tai gal
įstatymas viršesnis net už tokio svarbaus valstybinio tarnautojo kaip S. Leščiauskas
ar „nukentėjusio“ byloje Stanislovo Jucevičiaus įsakymus? Vienas dalykas
Nacionalinei Žemės tarnybai ir jos valdininkams disponuoti ir skirstyti valstybinę
žemę, kuri ir yra jų pavaldume, o visai kas kita tokius juridinius veiksmus ir atlikti
manipuliaciją su savininkų teisiškai pagrįstais žemių sklypais be jų sutikimo. Šioje
vietoje teismai pažeidė proceso šalies Reginos Gedvilienės nuosavybės teisę, jos
neliečiamumą pagal Lietuvos Konstituciją. Teismas neišnagrinėjo, kokius
pažeidimus ne/atliko Telšių Registrų Centro darbuotoja Birutė Neverdauskienė
(galimai ir kitas darbuotojas, nes tokių duomenų mes neturime, kas įvykdė tuos
juridinius veiksmus, nes Registrų centras sąmoningai neišduoda R. Gedvilienei
dokumentų, kurių ji reikalauja, o teismams tokių net neprireikė), naujai įregistravę
savininkei R. Gedvilienei naujai suformuotą jai žemės sklypą., neįvertinę, kad tokius
naujus įrašus galima buvo atlikti tik turint teismo priimtą verdiktą atskiros nutarties
pagrindu dėl pirminio žemės sklypo registravimo naikinimo ir anuliavimo ir naujai
daromo registracijos įrašo naujai suformuotam žemės sklypui su jo išmatavimo
neatitikimais su senais žemės sklypo matavimais pagal Nekilnojamojo Turto registro
Įstatymo 22 straipsnio atitinkančias dalyką nuostatas. Iš čia visi be išimties susieti
su analogiškų bylų dalykais nuo pradžios iki pabaigos turėjo atsižvelgti ir vadovautis
nuostata, kad nors pagal CK 1.98 ir 4.2 straipsnius kaip nekilnojamąjį daiktą įvardija
žemę, CK 1.109 straipsnis kaip civilinių teisių objektą jau mini ne žemę, o žemės
sklypą. Tai turi didelę teisinę reikšmę, nes žemės sklypas - tai teritorijos dalis,
turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto
registre (Žemės įstatymo 632 2str.14d.) Žemės sklypas gali būti registruojamas
Nekilnojamojo turto registre, kai jis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam
suteiktas unikalus numeris (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 dalis). Šių
nuostatų teisinė reikšmę paaiškina CK 1.109 straipsnis. Tokia įstatymų nustatyta
tvarka ir buvo įteisintas savininkės R. Gedvilienės žemės sklypas. Kodėl teismai be
jokios motyvacijos atmetė ir neįvedė į bylas atliktų savininkės R. Gedvilienės
teisiškai pagrįsto žemės sklypo ekspertų atliktų ekspertizių išvadų, kas pagrindė jos
teisėtumą šiame dalyke?
Todėl grįžtant prie mano aukščiau įvardintų faktų, man norisi pagrįsti teisiškai mano
Jums pateiktame Skunde aukščiau įvardintas nuostatas, kurias mano nuomone
esančias konkrečių teisėjų išnagrinėtose bylose R. Gedvilienės atžvilgiu ydingomis,
absoliučiai ne/sąmoningai nekvalifikuotomis, o gal ir nusikalstamą veiką
turinčiomis, kas ir būdinga nepadoriam ir apsišiukšlinusiam, susireikšminusiam ir
savim patenkintam apsigobus juoda mantija teisėjui, kaip maurui iš animacinų
filmukų, sudoroti vykdant nužmogėjusią savivalę bei beteisiškumą sąžiningai
proceso šaliai, pateikiant proceso šalims fiktyvius teismo priimtus verdiktus principu
kaip iš kaimo kaimui arba kaip ypatingai bukoms asmenybėms, rodant savo
profesinius sugebėjimus, pagrįstus savo vidiniu įsitikinimu ar sąžiningumu, kurio pas
juos galimai iš viso nėra, būnant teisėju bei nagrinėjant bylas nevykdant teisingumo,
apgaunant bei ignoruojant Lietuvos Konstituciją, visą teisingą, teisinę bazę. Labai
įdomu sužinoti, kaip reikia jaustis žmogui, sudorojus eilinę Lietuvos pilietę, paprastą
kaimo gyventoją, laikančią 10 karvučių ir keletą avilių bičių? Šioje purvinoje istorijoje
mums visiems kol kas aišku tik viena, kad nei mantija, nei munduras garbės,
pagarbos teisėjui ar pareigūnui niekada nepriduos. Pagarbą reikia užsitarnauti savo
sąžiningu darbu. Arba dar vienas į akis krintantis paradoksas: vadovaujantis LR
Konstitucijos 109, 114 straipsniais, LR teismų įstatymo 1str. 1 dalimi ir 46
straipsniais teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, kurie vykdydami teisingumą yra
nepriklausomi nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų…. Tačiau visame
tame benefise, kaip rodo faktai ir bylų procesinė medžiaga bei fiktyviai priimti
konkrečių teisėjų konkretūs teismų verdiktai, šioje vietoje teismus kaip sykis ir valdo
būtent valstybinės valdžios ir valdymo institucijų konkretūs valdininkai bei įtartini
konkretūs asmenys, kurių veikų teismai nei teisėtvarka per visus 4 metus vykstant
teisminiams procesams neanalizuoja niekaip. Kodėl? Juk teisėjas, nagrinėdamas
bylą ir yra nepriklausomas tik bylos nagrinėjimo ir verdikto priėmimo procese. O po
to jis yra priklausomas įvairiomis prasmėmis, nes priešingu atveju kodėl būtų
įsteigtas toks gausus teisėjo darbą kontroliuojantis mechanizmas?
Taigi. Viskas prasidėjo kaip tame kriminaliniame daugiaserijiniame filme nuo
paprasčiausio popierinio varianto - SUTIKIMO DALYVAUTI ŽEMĖS
KONSOLIDACIJOS PROJEKTE IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ATLYGINTI IŠLAIDAS. Šioje
vietoje savo kolegoms turiu tik priminti, nes nei kiek neabejoju, kad jie viską ir apie
viską žino net geriau už mane, o būtent:
1/ konsolidacija yra susijungimas, susivienijimas bendrai veiklai, o ne
prichvatizacija, kas buvo padaryta su proceso šalimi Regina Gedviliene, kuri
prievartos būdu ir be jokio teisinio pagrindo buvo įtraukta į tą rutiną, kaip į
voratinklio tinklą, iš kurio jau neištrūksi. Visi maurai, dalyvavę procese, sėkmingai ir
galima daryti prielaidą bendru susitarimu susivieniję, kaip juos ir orientavo sąvoka
konsolidacijos projektas, prichvatizavo ūkininkės R. Gedvilienės teisiškai įteisintą
žemės sklypą, kurio praktiškai proceso šaliai nesutikus, sutikimo projekte dalyvauti
atsisakius, kas atsispindi užvestų procesinių bylų procesinėse medžiagose, visi
draugiškai įsikabinę į R. Gedvilienės krūtinę, žemę iš jos išplėšė ir atidavė teismo
keliu ir Lietuvos Vardu tiems, kuriems labiau reikėjo negu pastarajai ūkininkei. Bet iš
kurgi žemės ūkio specialistai bei vadovai, teisėjai ir prokurorai galėjo žinoti, kad:
2/ projektas sąvoka reiškia iš anksto parengtą dokumentaciją, pagal kurią numatytą
projekte objektą, kaip sakant pradžiai didelio darbo.
O kodėl nė vienai protingai galvai neatėjo mintis į galvą paanalizuoti teisiškai, ką
reiškia valstybės Įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus inicijuotame SUTIKIME
DALYVAUTI ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTE IR ĮSIPAREIGOJIMAS ATLYGINTI
IŠLAIDAS PAVIEŠINIMAS „atlyginti išlaidas“. Mes kol kas tokių duomenų gauti
negalime iš Žemės Ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, kurios šį
projektą vykdė. Ar tai irgi tabu? Mano rankose dokumentinė medžiaga, kokie dideli
finansai buvo skiriami iš biudžeto šiam projektui įgyvendinti ir dar reikia išsiaiškinti
teismo keliu bei teisėtvarkos pareigūnams ar nebuvo skiriamos konkrečios lėšos iš
ES struktūrinių fondų šiam projektui O toliau reikia išsiaiškinti, kur ir kam konkrečiai
tie finansai buvo paskirstyti, įplaukė ir už ką tiksliai turėjo projekte dalyvavę asmenys,
kaip suinteresuoti asmenys, mokėti išlaidas ir kam konkrečiai pagal projekte
įvardinta sąlygas?
Vėl grįžkime prie teisinių dalykų nuo išeities taško, kaip turint reikalų su
pradžiamoksliais, dėl ko buvo ne/teisėtai prieita iki teisminių ginčų su tokia grupe
ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios teisės teisėjų, prokurorų, kurie neaišku kodėl,
ir neaišku kieno interesus pasišovę ginti, pamindami po kojų jiems ir mums visiems
Lietuvos piliečiams tokį šventą reikalą, kaip mūsų Lietuvos Konstitucija bei
Įstatymai? Jau tiek to būtų kalbėti apie tą provincialę, kuri išties apie įstatymus
nutuokia nelabai ką, nei, nesusidurusi realiai su teismais, negalėjo ir pagalvoti, kas
per paukščiai yra kai kurie konkretūs teisėjai? Tačiau nežinojimas neatleidžia nuo
atsakomybės ir tai yra šventa net tūlam teisėjui ar galimai daug paskaitų
praleidusiam bestudijavusiam teisinius mokslus prokurorui, kuriam aukšta teisinė
kvalifikacija nelabai ir reikalinga, nes, kaip teisinė praktika rodo, jeigu prokuroras
vieną kartą išnagrinėjo jam pateiktą skundą, net nesvarbu jo darbo kokybė, antrą
kartą tokio išnagrinėto skundo ar atmesto ikiteisminio tyrimo niekas nenagrinės,
kadangi prokuroro žodis tampa kūnu.
Niekas iš šio draugiško būrio teisininkų net neanalizavo sąvokos projektas reikšmės,
kas reiškia, kad bet kokį darinį galima bus ateityje statyti, tobulinti, remontuoti; tai
yra parengtinis, numatomas, negalutinis kurio nors akto ar dokumento tekstas; tai yra
planas, sumanymas, kuris teisiniu pagrindu reiškia tik niekinį popierių, nes nėra
teisiškai įteisintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nebūtinas patvirtinti
ir apiforminti notariškai.
Bet protingos galvos rado išeitį ir iš šios atrodytų padėties be išeities. Jie sukurpia ir
primeta ūkininkams raštišką formatą SUTARTIS, kurią visiems numatyto projekto
dalyviams buvo sąmoningai įpareigota su savo vardiniu parašu pripažinti ir
notariškai įteisinti, nes šie padėjo parašus ant sutikimo dalyvauti konsolidacijos
projekte. Iš čia kyla klausimai, kodėl prokurorai, ikiteisminių teismų teisėjai, nagrinėję
jiems pateiktus skundus ar prašymus pagal mano aukščiau įvardintą ginčo dalyką
nuo pat pradžių, nepasidomėjo ir neįvertino teisiniu požiūriu, kokiai teisinei
kategorijai priklausė proceso dalyko minties galiūnų sugalvota sąvoka SUTARTIS: ar
tai yra sutartys sukeliančios tik procesinius teisinius padarinius, ar tai yra sutartys,
kurios sukelia materialiuosius teisinius padarinius? Tik priminsiu, kad atskiriant
procesines sutartis nuo materialiųjų teisinių sutarčių atkreiptinas dėmesys į tai, kad
procese negalioja sutarties laisvės principas, reiškiantis, jog šalys yra laisvos
sudaryti bet kokias sutartis, neprieštaraujančias įstatymui Tačiau, kaip faktai rodo,
kad reikalai su sutartimi šiuo konkrečiu atveju nuplaukė, nuvilnijo toli į nežinią,
panašu su procesinių bei teisinių veiksmų pažeidimais bei trūkumais net pačių
teisėtvarkos bei teisėsaugos pareigūnų, dalyvavusių 4 metų teisminiuose
maratonuose, kas kol nėra įrodyta teismų keliu niekaip. Tai visų pirma atsižvelgiant į
įvykusius notarinius veiksmus bei registraciją viešajame registre, į įvykusias
pasekmes su proceso šalimi bylose Regina Gedviliene bei to pasekoje teismo keliu
užvedus jai baudžiamą bylą, pripažinus neteisėtai ir be įrodymų ją kaltinamąja ir tuo
pagrindu neteisėtai patraukus ją atsakomybėn už veiksmus, kurių kol kas faktai ir
įrodymai to nenurodo, kad ji yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje Nr.1-49-304/2021.ir
ją pirmos instancijos teisme galimai neteisėtai nuteisus. Atsižvelgiant į visus faktus
ir į visas peripetijas akivaizdu, kad tai sutartis, pripažįstama materialinio pobūdžio ir
galima teisiškai tokį procesinį veiksmą įvardinti sandoriu tarp suinteresuotų šalių?
Tai šioje vietoje vėl skiriama paprasta ir notarinė sandorių forma. O notarinė
sandorių forma yra rašytinė, kurią savo parašu ir antspaudu tvirtina valstybės
įgaliotas asmuo - notaras. Toks juridinis veiksmas yra griežtai registruojamas
notariato registracijos knygoje, Notariniame registre pagal Notariato įstatymo
40str.1d., , notaras turi patikrinti sandorį sudarančių asmenų tapatybę pagal
Notariato įstatymo 31str. 1d. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinę veiksmą,
jeigu jo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Be jokios
abejonės šiuo konkrečiu atveju nėra jokių išskirtinių atvejų, kad notaras gali asmenų
parašus rinkti kažkur išmatuotose laukuose, kaip buvo bandoma įrodyti minties
galiūnams, norint įrodyti ar pateisinti savo klastingus kėslus ir kas atsispindi bylų
procesinėje medžiagoje. Kadangi reikalas vyko 4 metus teismuose, tai įvardinkite
teisėjai, koks gi teismas ar konkretus teisėjas išnagrinėjo tuos klausimus ir įrodė,
kad notaras Gediminas Perminas yra teisiškai teisus ir nepakaltinamas, o Regina
Gedvilienė jį neteisėtai apšmeižė? Iš mano visų aukščiau išvardintų aplinkybių,
susietų su visa šia šutve, iš visų pusių tęstinumo pobūdžiu kolektyviškai ir bendru
susitarimu dorojant įtrauktą į jų voratinklį ir prievarta padarius proceso šalimi bylose
Reginą Gedvilienę, akivaizdu, kad visa tai padaryta teisėjų ir prokurorų rankomis bent
jau todėl, kad jie aplaidžiai, neatsakingai vykdė savo pareigas, tuo vykdydami
savivalę ir beteisiškumą, piktnaudžiaudami savo pareigybėmis, savivaliaudami bei
viršydami savo įgaliojimus? Tuomet iš administracinės teisės buvo pereita į civilinę, o
toliau sekė jau baudžiamoji teisė. Reginą Gedvilienę Lietuvos Vardu padarė iš aukos
nusikaltėle. O kur buvo dešimtimis skaičiuojamų teisėjų su teisingumo vykdymu?
Suprantu, kad teisėja Nijolė Matuzevičienė matomai labai pavargo nuo didelių krūvių
ir labai skubėjo atostogauti. Todėl dėl jos aplaidumo ir primityvumo nenagrinėjus ir
neišnagrinėjus teisingai, teisiškai ir skaidriai proceso šalies R. Gedvilienės pateikto
teismui prašymo ir skundo, galvos kirsti dar nereikėtų ar ne, teisėjai? O teisėja Judita
Staševičienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą be teisiškai pagrįstų įrodymų ir be
jokios teisiškai pagrįstos motyvacijos, vadovavosi priimdama teismo verdiktą vidiniu
įsitikinimu be įstatymų
Grįžtant prie prichvatizuoto konkrečių žemės sferos valdininkų bei teisėjų ir
prokurorų veiksmų dėl savininkės Reginos Gedvilienės žemės sklypo. Šioje vietoje
vėl tik priminsiu visiems šventiesiems, kurie taip profesionaliai ir grupiniu susitarimu
sugebėjo nulinčiuoti smulkią ūkininkę R. Gedvilienę, neteisėtai ir prieštaraujant
įstatymams, neteisingai iš principo taikant įstatyminę bazę, nusavindami teismo
keliu ir Lietuvos Vardu be jos sutikimo jos teisiškai pagrįstą žemės sklypą, kad aš,
turėdama rankose bylų procesinę medžiagą bei ją pritaikant prie Lietuvos
Konstitucijoje bei įstatymuose numatytų nuostatų, kuriais galima ir reikia pagrįsti
visus analogiškose bylose esamus faktus bei, galima daryti prielaidą, nesurinktą
reikalingą procesinę įrodomąją medžiagą kad teisingai ir teisiškai išnagrinėti bylas
bei priimti teisingus, teisiškus ir skaidrius teismų verdiktus, bylos yra išnagrinėtos
neteisingai, neskaidriai ir neteisiškai. Tai vardinu atsakingai, turėdama rankose daug
įvairių bylų procesinės medžiagos bei neteisingai, neteisiškai bei neskaidriai mano
turimą pluoštą įvairių nepadorių ir nesąžiningų teisėjų priimtų verdiktų ir pagrįsiu tai
teisiškai, nesiųsdama procesinės medžiagos kopijų, nes Jūs visi turite priėjimą prie
jų savo archyvuose arba bent iki šiol turėjote. Pasikelkite teisėjau G. Poškau, R.
Gedvilienės Telšių apylinkės teismui pateikto skundo 20120-10-25d. DĖL
DOKUMENTŲ IŠĖMIMO IŠ BAUDŽIAMOS BYLOS Nr.1-261-304 ir pakomentuokite,
kaip šis skundas buvo išnagrinėtas teismo keliu, nes Jūs turėjote sąlytį ir su šiuo
dalyku
Šitoks teismų bei teisėtvarkos pareigūnų atliktas teismo keliu benefisas turi būti
grąžintas nagrinėti nuo pradžių administracine tvarka, nes visi teisminiai ginčai
sudarytose įvairaus teismingumo analogiškose bylose kyla dėl įvairaus
administravimo subjektų iš įvairių valstybės institucijų teisėtumo bei jų pateiktų
teismams norminių aktų teisėtumo, ginčų, kylančių iš administracinių teisinių
santykių.
Iš čia automatiškai kyla klausimas, kaip Jūs, pirmos ir antros instancijos teismų
pirmininkai ir teisėjai vadovaujatės teismų praktika? Aš Jums priminsiu tik keletą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų verdiktų, kuriais be jokios abejonės privalote
vadovautis ir Jūs.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999m. gegužės 12d. nutartyje nurodė, jog „pagal
Lietuvos respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas bylas,
privalo siekti, kad jo sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi“. Lietuvos
Aukščiausiasis teismas 1999m. Balandžio 12d. Nutartyje konstatavo, kad „Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis įtvirtina ne tik teismo teisę, bet ir pareigą
spręsti kiekvieną bylą remiantis teisingumo principu. Atsižvelgti į teisingumo
reikalavimus teismą įpareigoja ir Lietuvos CPK 11 straipsnio 7 dalis. Tai reiškia, kad
teisingumo kriterijų turi būti paisoma ne tik nagrinėjant ginčus, kylančius iš
privatinės teisės reguliuojamų santykių, bet ir ginčus, kylančius iš viešosios teisės
reguliuojamų santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000m. Birželio 7d.
Nutartyje nurodė, kad „{…}CPK 325 straipsnio norma, kaip ir bet kuri kita, neturi
būti taikoma formaliai ir panaudojama prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius. Ši
norma taip pat negali būti vertinama KAIP KLIŪTIS TEISMUI ĮVYKDYTI
TEISINGUMĄ KONKREČIOJE BYLOJE. Jeigu reikalauja teisingumas, net apeliacinės
instancijos teismas ne tik turi, bet ir privalo priimti ir tirti naujus įrodymus.“ Taigi
teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu požiūriu į teisės taikymą, o
reikalauja iš teismo aktyviai, kūrybiškai aiškinti ir taikyti teisę.
Toliau, komentuojant man asmeniškai teisėjos J. Staševičienės nuostatą dėl jos
priimto nuosprendžio Lietuvos Respublikos Vardu 2021-04-6d. baudžiamojoje byloje
Nr.1-49-304/2021, kad byla jau galutinai išnagrinėta ir pagal ją toliau kelio gintis savo
teises bei interesus proceso šaliai R. Gedvilienei, neteisėtai šios teisėjos ir Lietuvos
vardu padarytai nusikaltėle, įstatymų nustatyta tvarka nėra jokių galimybių. Ar teisėja
J. Staševičienė su dar kitais konkrečiais savo kolegomis teisėjais padariusi savo
darbe atskirą valstybę valstybėje? Tam, kad paneigti jos iliuzijas, pateikiu Jums
visiems susipažinimui sekantį:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs teisingumo
principo reikšmę įvairių teismingumų procesams. Pavyzdžiui, analizuodamas
proceso atnaujinimo instituto tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001m.
Vasario 21d. nutartyje nurodė, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas proceso
atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas teismų sprendimų
instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją) - užtikrinti, kad būtų
įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimo institutas leidžia maksimaliai
užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo verdiktai tais atvejais,
kai teismo padarytų fakto ir teisęs klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine
tvarka. Todėl procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas
manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso
atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti
neteisėti ar nepagrįsti. Nurodytieji proceso atnaujinimo tikslai reikalauja, kad
teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne
formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.
Todėl bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti
analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste.
Teisėja J. Staševičienė, nagrinėdama baudžiamąją bylą dėl šmeižto ir dėl neva
neteisėto paviešinimo faktų viešoje erdvėje, pripažinusi Reginą Gedvilienę nusikaltėle,
turėjo vadovautis BK 129 straipsniu dėl nepranešimo apie nusikaltimą ir nešamą
atsakomybę už tokius veiksmus. O ar pati teisėja J. Staševičienė, ignoravusi šį BK
129 straipsnį neįvykdė nusikaltimo?
Šiaulių apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teismo teisėjas Laisvydas
Zederštremas savo nutartimi 2021-06-22d. Atmetė pareiškėjos Reginos Gedvilienės
skundą dėl garso įrašų ištrynimo, dėl melagingų parodymų konkrečių proceso šalių
byloje, dėl ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-41285-19 atnaujinimo, dėl nuslėptų dokumentų
tyrimo. ir paliko galioti Telšių apylinkės teismo priimtą nutartį 2021-05-26d. Teisėjas
L. Zederštremas skundą išnagrinėjo aplaidžiai, neteisingai ir neteisėtai, todėl antrą
kartą nagrinėti bylą jis negali ir turi būti nušalintas arba pats nusišalinti nuo
apeliacijos nagrinėjimo, kaip nepatikimas teisėjas, kuris nagrinėdamas bylas
teisingumo nevykdo. Visa mano aukščiau išanalizavus ir įvertinus, teismo prašau:
1. priimti ir prisegti prie bylos mano pateikiamą teismui šį skundą, jį iš
esmės ir teisiniu požiūriu išnagrinėti ir įvertinti;
2. atlikti visus mano pateiktus skunde prašymus bei reikalavimus,
atsižvelgiant į skundo redakciją arba perduoti juos nagrinėti pagal
kompetenciją ir įgaliojimus kitoms teisinėms ar teisėtvarkos
struktūroms.
3. 3. priimti ir prisegti prie bylos visą papildomai pateiktą proceso šalies
Reginos Gedvilienės dokumentinę procesinę medžiagą pagal jos
surašytą lydraštį, pridėtą prie skundo, kurios teismai ne/sąmoningai ją
atmesdavo, ne/sąmoningai neprisegdavo prie bylos/ų, tuo
ne/sąmoningai darydami kliūtis teisingai, teisiškai ir skaidriai išnagrinėti
bylą/as ir vykdant teisingumą priimti teisingus, teisiškus ir skaidrius
teismo/ų verdiktus, ko lig šiol padaryta nebuvo.
4. 4. išnagrinėjus mano skundą ir įvertinus jame pateiktus faktus bei
įrodymus, perduoti bylos procesinę medžiagą ikiteisminio tyrimo teismui
pagal administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių
santykių nagrinėjimo tvarką, ištirti esančių byloje norminių
administracinių aktų teisėtumą pagal administracinių bylų teisenos
įstatymo 113 bei 117 straipsnius.
5. 5. išreikalauti iš VĮ Registrų Centro Telšių filialo vadovo asmens,
pateikusio prašymą dėl savininkei R. Gedvilienei nuosavybės teise
priklausančio žemės sklypo išregistravimo bei naujai įregistruoto žemės
sklypo visus dokumentus originalo variante, pagrindžiančius mano
įvardintą juridinį procesą, išsiaiškinti teisiniu pagrindu, kas turėjo tokią
teisę be savininkės R. Gedvilienės sutikimo atlikti būtent tokius
juridinius veiksmus, kas buvo atlikta. Išsiaiškinti, kas iš VĮ Registrų
Centras darbuotojų atliko įregistravimo ir išregistravimo minimo žemės
sklypo veiksmus? Išsiaiškinti, kokį vaidmenį šiame dalyke teisiniu
požiūriu atliko šios įmonės darbuotoja Birutė Neverdauskienė?
Išreikalauti, kas atliko ant sutarties parašą ir kokiu būdu šiame
juridiniame veiksme siejasi notaras Gediminas Perminas, surinkęs visų
asmenų parašus ir kokioje vietoje konkrečiai parašai buvo renkami iš
suinteresuotų asmenų ? Išsiaiškinti ar notaras G. Perminas neatliko
pažeidimų savo darbe teisiniu požiūriu, susietų su šia konkrečia ir
kitomis analogiškomis bylomis, kuriose atsispindėjo notariniai
veiksmai? Iš visų asmenų, prisidėjusių prie teismų klaidinimo ir
įvykdžiusių pažeidimus pagal jiems numatytas darbo funkcijas
pareikaluti atsakomybės ėstatymų nustatyta tvarka
6. 6. Jeigu pagal aukščiau išvardinta teismo keliu bus nustatyti konkretūs
asmenys, pažeidę Lietuvos Konstituciją ar įstatymų nustatytą ir
reglamentuotą įstatymų tvarką, grupinio susitarimo pagrindu suklaidinę
teismus ar padarę veiką su nusikalstamos veikos požymiais prieš
proceso šalį Reginą Gedvilienę, atskiros nutarties pagrindu pareikalauti
iš jų atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka bei perduoti juos
atitinkamoms teisėsaugos ar teisėtvarkos struktūroms teisingumui
nustatyti ir išsiaiškinti pagal reikalaujamą teisingumą
7. Mano aukščiau išvardinta prašau teismo išaiškinti ir įvertinti kaip
materialiosios teisės normų pažeidimą, kas yra pagrindas pirmosios
instancijos teismo verdiktus panaikinti ar pakeisti, jei pirmosios
instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino;
8. 8. atsižvelgiant į Jūsų, teisėjau Gražvydai Poškau, pateiktą atsakymą
Reginai Gedvilienei 2020-02-28 Nr.IBPS V 374638-519/2020 DĖL
SUSIPAŽINIMO SU IKITEISMINIO TYRIMO MEDŽIAGA, prašau suteikti R.
Gedvilienei galimybę susipažinti jai su visa prašoma ir esančia bylose
procesine medžiaga pagal įstatymų nustatytą tvarką, nes teisėjai padarė
eilę šiurkščių pažeidimų R. Gedvilienės atžvilgiu Lietuvos Konstitucijos
bei įstatymų nustatytai ir reglamentuotai tvarkai, tai neribokite galimybių
sąžiningai proceso šaliai ginti savo teises bei interesus.
9. Telšių apylinkės teismo 2021-04-06 nuosprendį baudžiamojoje byloje
Nr.1-49-304/2021 panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą
išnagrinėti iš esmės bei teisiškai, nustačius ir įvertinus faktus bei
įtariamuosius, perduodant juos atitinkamų struktūrų pareigūnams atlikti
ikiteisminius tyrimus bei patraukiant teisinėn atsakomybėn asmenis,
galimai atlikusius veiką su nusikalstamos veikos požymiais pagal
baudžiamąją teisę.
10.Iš esmės išnagrinėti Apeliacinį skundą 2021-04-20 DĖL TELŠIŲ
APYLINKĖS TEISMO 2021-04-06 NUOSPRENDŽIO BAUDŽIAMOJOJE
BYLOJE NR. 1-49-304/2021,.
11.Nušalinti nuo apeliacijos nagrinėjimo Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Laisvydą Zederštremą kaip
nepatikimą, nes teisingumas byloje įvykdytas nebuvo.
PRIDEDAMA; 1. prašymo „PAGALBA IR VILTIS“ direktorei kopiją;
2. Reginos Gedvilienės lydraščio su visa prie jos pridėta ir suregistruota
papildoma dokumentine medžiaga 313 lapų apimties.
LIETUVOS PILIEČIŲ TARYBOS pirmininkė,
Vš.Į ‘’ PAGALBA IR VILTIS’’ direktorė
SCHOLESTIKA KATAVIČIENĖ,
turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą,
adr. Vasarvietės 23A, 44105 Kaunas,
kont.tel. 861151329
PRAŠYMO 2021-06-28d. pagrindu |kopiją pridėsiu|
nuo proceso šalies REGINOS GEDVILIENĖS
įvairiose įv. teismingumo bylose,
gyv.adr. Knygnešio g. 7-4, Kaunatavo km.
Regina Gedvilenė
2021-10-25 07:32:11 IP 28m9v862
Atsakyti
Valstybinė įmonė valstybės žemės fondas vykdo konsolidacijos projektus kurių metu atimami žemės sklypai be notaro matininkas apgaulės būdu išgauna parašus, konsolidacijos notarinėse konsolidcijos sutartyse. Kai pradėjau ieškoti kas dėl to yra kaltas ir kaip viskas vyko pasirodo, kad konsolidacijos projekto vykdytojai gali ne tik atimti 26 arų žemės sklypą be notaro, bet ir paduoti į teismą už šmeižtą bei nuteisti 15000 eurų bauda. Šiaulių apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskirti psichiatrinę ekspertizę siekiant pripažinti neveiksniu taip sunaikinti gyvenimą.

Taip pat rekomenduojame

Geodezinių matavimų projektai
Geodezinių, kadastrinių, topografinių matavimų paslaugos

Adresas: J.Urbšio g. 3, LT-35169 Panevėžys.
Veiklos sritys: geodezija, kartografija; architektai; konsultacijų paslaugos; projektavimas; žemėtvarka.
UAB „Geodezinių matavimų projektai“ Vilniaus padalinys Adresas: J. Galvydžio g. 5-106, Vilnius Tel.: +370 657 82727 El paštas: info@geoprojektai.lt www.geoprojektai.lt Darbo laikas I-V 8:00-17:00 UAB Geodezinių matavimų projektai įsikūrė 2015 m. subūrusi ilgametę patirtį turinčius aukštos kvalifikacijos matavimų...
TOPGEO
Geodeziniai kadastriniai topografinia matavimai

Adresas: K.Griniaus g. 14a, Pagryniai, LT-99161 Šilutės r.
Veiklos sritys: geodezija, kartografija; architektai; individuali veikla; konsultacijų paslaugos; projektavimas; žemėtvarka.
Subūrusi ilgametę patirtį turinčius aukštos kvalifikacijos matavimų specialistus 2020 m. įsikūrė TOPGEO. Nuolat keliant darbuotojų kvalifikaciją, naudojant pažangią matavimų bei duomenų apdorojimo įrangą, įmonė siekia analizuoti bei pateisinti klientų lūkesčius geodezijos ir kadastrinių matavimų srityse, teikdama...
Geodala
Geodezija, projektavimo darbai

Adresas: Kęstučio g. 73-1, LT-44300 Kaunas.
Veiklos sritys: geodezija, kartografija; projektavimas; žemėtvarka.
GEODALA, UAB veikla: Žemės matavimai, Kadastriniai matavimai, Geodezija, Topografija, Sodybos formavimas, Topo nuotraukos, Matininkai, Kartografija Įmonė atliekanti visus kadastrinius matavimus, geodezinius bei žemėtvarkos darbus, todėl galime patenkinti praktiškai visus nekilnojamojo turto kadastrinio matavimo...
Grota
Ekogeologiniai, inžineriniai geologiniai tyrimai

Adresas: Eišiškių pl. 26, LT-02184 Vilnius.
Veiklos sritys: geologija; gamtos apsauga; projektavimas; žemėtvarka.
UAB “GROTA” įkurta 1991 m. spalio mėn. 7 d. Įmonės svarbiausios veiklos kryptys: Požeminio vandens užterštumo tyrimai; Monitoringas ir taršos grėsmės prognozavimas; Naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių valymas; Požeminio vandens eksploatacinių išteklių vertinimas; Požeminio vandens vandenviečių apsaugos...
Renaida Geo
Topografija, geodezija, projektavimo darbai Lietuvoje

Adresas: Vėtrungės g. 12-55, LT-48129 Kaunas.
Veiklos sritys: geodezija, kartografija; projektavimas; žemėtvarka.
Renaida Geo, UAB teikia šias paslaugas - Geodezija ir žemėtvarka - Geodeziniai darbai, geodeziniai matavimai Lietuvoje - Kadastriniai žemės sklypų matavimai Lietuvoje - Žemės reformos - Žemėtvarkos darbai, žemės kadastro darbai - Žemės sklypų ribų planų sudarymas ir žemės sklypų ribų nužymėjimas - Žemės sklypų...

Verslo naujienos, ekonomikos aktualijos, straipsniai

Odontologijos kliniką išgarsino artimas ryšys su pacientais
Odontologijos kliniką išgarsino artimas ryšys su pacientais 11-26 08:26
Nuo vienos odontologinės kėdės šeimos centre iki didžiausio odontologinių paslaugų klinikų tinklo šalyje - tokį virsmą patyrė CLINIC | DPC įkūrėjas Simonas Bankauskas ir jo komanda...
Statybos Latvijoje per metus pabrango 11%
Statybos Latvijoje per metus pabrango 11% 11-28 19:13
Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 11,2% didesnės nei pernai spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Vokietija ragina JAV netaikyti sankcijų dujotiekiui "Nord Stream 2"
Vokietija ragina JAV netaikyti sankcijų dujotiekiui "Nord Stream 2" 11-28 19:03
Vokietijos vyriausybė kreipėsi į JAV Kongreso narius ragindama nesankcionuoti dujotiekio "Nord Stream 2", nes tai "susilpnins" JAV patikimumą ir "galiausiai pakenks transatlantinei vienybei".
Kitos naujienos »

Prisijungti prie katalogo

Apklausa

Jei būtumėte investuotojas, kur investuotumėte šiuo metu?

Akcijų kainos

Pfizer 54,00 +6,11%
Manchester United 15,49 +0,39%
eBay 72,47 -0,26%
Hasbro 98,75 -0,67%
Boeing 199,21 -5,41%
Wells Fargo 48,43 -5,61%
Goodyear 20,62 -6,32%
American Express 156,82 -8,62%

Žaliavų kainos pasaulyje

Anglis 236,90 +27,58%
Jautiena 5,70 +0,71%
Apelsinai 0,66 -10,81%
Ryžiai 401,00 +0,25%
Cukrus 0,82 +3,80%
Sidabras 23,41 +0,95%
Nafta 78,50 +2,28%
Kava 5,31 +6,84%