Lietuvos socialdemokratų partija

Įmonės aprašymas:

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo apsispręsta dėl mišrios rinkimų sistemos, formavosi daugiapartinė sistema, tačiau kairiosios politinės partijos suvokė vienijimosi svarbą. Per 2000 m. parlamento rinkimus A. Brazausko socialdemokratinė koalicija sujungė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjungą ir Naująją demokratiją. Tai lėmė, kad kairieji gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, bet liko opozicijoje, nes dešiniosios partijos sudarė valdančiąją koaliciją Seime. Bet neilgam.

2001 m. sausį LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą LSDP, o liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios sąjungos Vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko A.Brazausko.

2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su socialliberalais (Naujaja sąjunga) koalicijoje „Už darbą Lietuvai". Po Seimo rinkimų socialdemokratai sudarė valdančiąją koaliciją su Darbo partija, socialliberalais bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (vėliau tapusia Valstiečių liaudininkų sąjunga).

Nuo 2001 iki 2008 m. LSDP suformavo tris Lietuvos vyriausybes. Dviems iš jų vadovavo A. Brazauskas, trečiajai - Gediminas Kirkilas.

2008 m. LSDP Seimo rinkimuose dalyvavo savarankiškai. Laimėję 25 parlamentarų mandatus, socialdemokratų Seimo nariai sudarė didžiausią Seimo opozicinę frakciją.

2009 m. partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius. 2012 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose pelnė daugiausia mandatų parlamente ir suformavo valdančiąją koaliciją su Darbo partija, „Tvarka ir teisingumu" bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - pastaroji vėliau pasitraukė iš koalicijos. Socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius tapo ministru pirmininku.

2016 m. parlamento rinkimai socialdemokratams nebuvo sėkmingi: partija iškovojo 17 mandatų, bet ryžosi derėtis dėl valdančiosios koalicijos su rinkimus triuškinančia persvara laimėjusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Deryboms buvo suformuota šešių žmonių grupė iš partijos pirmininko A. Butkevičiaus, parlamentarų Irenos Šiaulienės, Algirdo Syso, Juliaus Sabatausko, Andriaus Palionio bei Vilniaus vicemero Gintauto Palucko. Derybų metu sutarta dėl koalicijos sąlygų, bet keturi šios grupės nariai A. Sysas, J. Sabatauskas, A. Palionis ir G. Paluckas išplatino atskirąją nuomonę dėl nepatenkinamų rezultatų. Nepaisant atskirosios nuomonės, valdančioji koalicija buvo sudaryta.

Dėl nesėkmingų Seimo rinkimų A. Butkevičius paskelbė nebesieksiąs pirmininko pareigų, todėl partija ėmė rengtis lyderio rinkimams. Pirmą kartą apsispręsta surengti tiesioginius rinkimus, kuriuose balsuotų visi nariai.

Pirmieji tiesioginiai pirmininko rinkimai

Tiesioginiuose rinkimuose pirmininku tapo G. Paluckas, kuris pareigas pradėjo eiti 2017 m. gegužės 6 d.

Naujasis pirmininkas deklaravo norą demokratizuoti partiją, todėl 2017 m. liepos mėnesį iškėlė klausimą dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga efektyvumo bei prasmės. Nerimą kėlė tai, kad dalis koalicijos partnerių veiksmų nebuvo derinama su socialdemokratais, prieštaravo partijos siekiams bei vertybėms. Skyrių balsavimas ir partijos tarybos sprendimas lėmė, kad socialdemokratai 2017 m. rugsėjo 23 d. nusprendė nutraukti koalicijos sutartį.

Tačiau šis sprendimas nebuvo priimtinas daliai Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seimo narių nusprendė nepaisyti partijos sprendimo, todėl pasitraukė iš socialdemokratų gretų arba buvo pašalinti.

Partijos sprendimą įgyvendinusi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime pasiskelbė opozicine.