VZ.lt
Lietuvos įmonių katalogas: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus.

Įmonės Lietuvos kolegijų direktorių konferencija paskelbti pranešimai ir naujienos

Įmonės Lietuvos kolegijų direktorių konferencija paskelbti pranešimai ir naujienos

PO 20 METŲ VEIKLOS – IR PRIPAŽINIMAS, IR SUGRĮŽĘ IŠŠŪKIAI
2021-08-25 12:04

Dvidešimtmetį veikiantis ir veiklos sukaktį minintis koleginis sektorius įsitvirtino švietimo rinkoje, įveikė skeptikų kritiką ir didžiausias kliūtis. Visgi, šalyje kilus demografinėms problemoms ir stagnuojant aukštojo mokslo reformoms, kolegijoms ir visam aukštojo mokslo sektoriui atėjo ne patys geriausi laikai – sugrįžo panašūs iššūkiai, kurie kolegijoms buvo kilę 2000-ųjų metų pradžioje.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno nuomone, du dešimtmečius sėkmingai veikiantis koleginis sektorius tik dar kartą įrodo, kad žengiant pirmuosius žingsnius nepriklausomoje Lietuvoje, sprendimas įteisinti binarinę aukštojo mokslo sistemą visapusiškai pasiteisino.

„Kolegijos pradeda trečiąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Tai jau gana solidus laikas, parodęs sektoriaus reikalingumą darbdaviams, visuomenei ir studijuojantiems. Buvo daug dvejonių, kuriant šį sektorių, svarstymų, ar jis reikalingas Lietuvai, kaip veiks tokia aukštojo mokslo sistema šalyje, tačiau matome, kad sprendimas buvo teisingas.

Šiandienos aukštojo mokslo sistemos iššūkių kontekste turime susitarti ir išgryninti kolegijų bei universitetų misijas. Šie sektoriai pas mus dažnai yra dirbtinai maišomi ir priešinami. Tiesiogiai mes su universitetais neturėtume konkuruoti. Mūsų konkurentai – Europos ir pasaulio aukštosios mokyklos pagal sektorius, o pagrindinis kolegijų veiklos tikslas - atliepti darbdavių ir šalies poreikius. Kolegijos orientuojasi į praktinius absolventų gebėjimus ir žinias, kurios grįstos taikomaisiais moksliniais tyrimais ir naujausių technologijų taikymu sprendžiant praktines problemas. Kolegijos vystosi ir auga kartu su aplinka, kurioje veikia“, – sako jis.

Pasak N. Varno, jei prieš dvidešimt metų darbdaviai ir visuomenė atsargiai žiūrėjo į šį sektorių, tai šiandien tokių klausimų nebėra. Kolegijų studentai vyksta praktikoms pagal „Erasmus“ ar kitas programas, o institucijos sėkmingai pritraukia užsienio studentus, kurie nori savo įgūdžius gilinti būtent Lietuvoje.

„Visgi, tenka pripažinti, kad iššūkių šiandien turime daug – stojančiųjų skaičiaus mažėjimas, nepakankama bendrojo ugdymo kokybė, per mažas studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas, 5-ojo ir 7-ojo lygmens studijų įveiklinimas, tačiau tikiu, kad, laikui bėgant, problemas spręsime, o binarinė aukštojo mokslo sistema vėl veiks taip, kaip buvo sumanyta pradžioje“, – sako N. Varnas.

Aukštojo mokslo problemos – tarptautinio konteksto

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkės prof. dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos iššūkiai, susiję su demografinėmis tendencijomis, besikeičiančios rinkos poreikiais, technologijomis, yra ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio konteksto.

„Lietuvoje kolegijų sektorius yra neatsiejamas nuo aukštojo mokslo sektoriaus tolimesnės plėtros. Nesu šalininkė idėjos, kad kolegijos turi atliepti tik regionų poreikius. Kolegijos, remiantis mokslo ir studijų įstatymu, savo esme yra labiau orientuota į praktinius gebėjimus bei profesines žinias, kurių reikia įvairių ekonomikos sektorių įmonėms nepriklausomai nuo jų geografijos“, – mano ji.

S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžia, kad diskusijose apie galimą aukštojo mokslo ateitį įsiklausoma ne tik į ekspertų įžvalgas, bet ir ieškoma gerosios patirties pavyzdžių kitose šalyse. Visgi, nežiūrint į daugeliui šalių būdingas aukštojo mokslo plėtros tendencijas, apimančias tarptautiškumą, prieinamumą bei kokybę, kiekviena šalis yra savita.

„Kolegijose vykstantis studijų procesas, kuriame studentai daugiausia mokosi per praktinį pažinimą, jau artimiausioje ateityje pareikalaus daug greitesnio ir lankstesnio kolegijų reagavimo į pokyčius rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Visiems mums yra puikiai žinoma dualinio mokymosi forma, kuri taikoma Lietuvoje profesinio mokymo sektoriuje, tačiau ši mokymosi forma kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Vokietijoje, JAV ir kitose, jau yra plėtojama ir aukštajame moksle. Manau, kad Lietuvos kolegijų sektoriuje ateityje galėtų rastis ir dualinio mokymo galimybės“, – teigia profesorė.

Taikomųjų mokslinių tyrimų veikla tampa prioritetu kolegijoms

Lietuvos švietimo tarybos vadovės nuomone, kita itin svarbi kolegijų veiklos sritis – taikomųjų mokslo tyrimų veikla.

„Taikomoji mokslinė kolegijų veikla yra apibrėžta ne tik Mokslo ir studijų įstatyme, bet taip pat technologijų ir inovacijų įstatyme. Ši veikla vis dar sulaukia tik „proginio“ valstybės dėmesio, kol kas neturima ir tvarių sisteminių priemonių, o ir atsakymų, kokios priemonės būtų efektyviausios, stiprinant kolegijų potencialą.

Atsižvelgiant į 2021-2027 m. ES struktūrinių fondų ir investicinių fondų programos tikslus, susijusius su regionų augimu ir didesniu finansavimu, būtina stiprinti kolegijų taikomąjį potencialą ir plačiau atverti galimybes kolegijų dėstytojams bei studentams naudotis esama mokslo, studijų ir verslo slėnių infrastruktūra“, – sako S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Ji pabrėžia, kad savo ruožtu universitetai, ateityje norėdami, kad jų kuriami ar tobulinami produktai ir procesai dar labiau prisidėtų prie Lietuvos regionų plėtros, turėtų ieškoti naujų partnerystės formų ir su kolegijomis bei kartu prisidėti įgyvendinant į misiją orientuotą inovacijų politiką (angl. mission oriented innovation policy).

„Lietuvai, siekiant išlikti konkurencingai globalioje rinkoje, kurioje kova dėl talentų tampa vis didesnė, o valstybės gerovei užtikrinti reikia vis daugiau inovacijų bei didesnio intelektinio kapitalo, kolegijų sektoriaus „operacinė sistema“ turi būti perkrauta“, – mano prof. dr. S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Jai pritaria ir LKDK prezidentas, pasak kurio, šiandien apie taikomosios mokslo veiklos misiją kalbama per mažai, tačiau ši sritis tampa vis svarbesne.

„Visi puikiai suprantame, kad taikomųjų mokslinių tyrimų veikla tampa prioritetu kolegijoms. Girdime, tiek ir iš šalies prezidento, tiek ir iš įvairių partijų lyderių, kad MTEP ir inovacijų sritis, kuri dabar yra finansuojama 0.3 proc. nuo BVP iš nacionalinio biudžeto lėšų, turi siekti ne mažiau 1 proc. iš biudžeto lėšų.

Tikiu, kad šioje veikloje kolegijos palaipsniui dalyvaus vis daugiau ir aktyviau. Viliuosi, kad ženkliai augs ir finansavimas, kuris šiandien yra skurdus. Tačiau, nepaisant to, mes jau šiandien taikome naujausias žinias ir technologijas, padėdami viešajam ir privačiam sektoriams spręsti problemas. Dabar reikia tik užaugti“, – dėsto N. Varnas.

Problemos persikelia per visus lygius

LKDK prezidento teigimu, visgi, vertinant aukštojo mokslo sistemą, matosi, kad problemos prasideda bendrajame ugdyme, o vėliau keliasi į aukštesnes pakopas.

„Šiandieniai kolegijų ir universitetų iššūkiai nėra lokalios aukštojo mokslo problemos. Tai visos švietimo sistemos problema. Aukštasis mokslas labai priklauso nuo bendrojo ugdymo.

Matome problemas su moksleivių pasirinkimais: kiek jų renkasi laikyti valstybinius egzaminus, kiek neišlaiko matematikos, kiek renkasi fiziką ar chemiją ir kiek stoja studijuoti tose studijų programose, kurių absolventų poreikis Lietuvoje yra didžiausias. Tai labai aktualūs klausimai, jei galvojame apie valstybės ir darbdavių poreikio atliepimą ir sklandžiai veikiančią sistemą“, – situaciją vertina LKDK prezidentas.

Pasak N. Varno, vienu iš proveržių galėtų tapti 5 ISCED lygmens studijų įveiklinimas, kurios LR Mokslo ir studijų įstatyme aiškiai apibrėžtos ir įteisintos, tačiau jau keletą metų užstrigę.

„Šiandien dar keliamos diskusijos dėl 5-ojo lygmens studijų. Tačiau reikia ne diskutuoti, o parengti trūkstamus poįstatyminius aktus ir pradėti realizuoti tokias programas. Reikia suvokti ir suprasti, kad turi būti dvi alternatyvos moksleiviams: akademinis kelias universitete ir profesinė karjera per trumpąsias studijas, profesinį bakalaurą ir profesinę magistrantūrą. Turime galvoti apie valstybės poreikius, kaštus parengti specialistus ir pačių specialistų poreikius“, – mano jis.

LKDK prezidento nuomone, norint, kad binarinė sistema ir toliau sėkmingai veiktų, būtina ją puoselėti ir tai turi daryti ne tik kolegijos, bet ir valstybės švietimo politikos formuotojai.

Kiti LIETUVOS KOLEGIJŲ DIREKTORIŲ KONFERENCIJA pranešimai » Visi įmonių pranešimai »

Taip pat rekomenduojame

AUTARĖ
AUTARĖ TRAVEL

Adresas: Subačiaus g. 8-14, LT-01302 Vilnius.
Veiklos sritys: parodos, mugės; eksportas; importas; informacijos teikimas; kelionės; konsultacijų paslaugos; oro transportas, aviacija; pramogos ir poilsis; projektavimas; reklamos paslaugos; renginių organizavimas; sąjungos, fondai, asociacijos.
PARODOS Nuo 1994 metų Autarė organizuoja Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose tarptautinėse specializuotose parodose. Mūsų atstovaujamos kompanijos - tai patys didžiausi parodų organizatoriai Rytų ir Vakarų Europoje. Kiekvienais metais Jūs turite pasirinkimą iš maždaug 100-to specializuotų parodų...
Vandens telkinių savininkų ir naudotojų asociacija
mailius.info - įžuvinimas, mailius, žuvys

Adresas: Kunkių g. 12-8, Kunkių k., LT-92382 Klaipėdos r.
Veiklos sritys: žuvininkystė, žuvies produktai; sąjungos, fondai, asociacijos.
TVENKINIŲ ĮŽUVINIMAS IR PRIEŽIŪRA Įžuvinimas Konsorciumo patyrę vandens telkinių įžuvinimo specialistai, turintys ilgametę įžuvinimo patirtį, visoje Lietuvoje nuo kovo 10 d. iki lapkričio 30 d. įvairia žuvimi įžuvina vandens telkinius. Pagal išankstinį suderintą užsakymą ir laiką žuvį atveža specialioje aeruojamoje...
Rimano biuras
PRIVAČIŲ DETEKTYVŲ PASLAUGOS

Adresas: Žalgirio g. 131, LT-08217 Vilnius.
Veiklos sritys: tyrimai, ekspertizės; informacijos teikimas; sąjungos, fondai, asociacijos; saugos tarnybos; teisinės paslaugos.
Mūsų tikslas - padėti žmogui ar juridiniam asmeniui sudėtingiausioje situacijoje, be abejo, išsaugant patikėtą paslaptį, padėti klientams realizuoti jų teises bei teisėtus interesus, teikti informacines-tiriamąsias paslaugas ne tik Vilniuje ir kituose šalies miestuose, bet ir už Lietuvos ribų. PRIVATAUS DETEKTYVO...

Verslo naujienos, ekonomikos aktualijos, straipsniai

Britų energetikos bendrovės prašo vyriausybės pagalbos
Britų energetikos bendrovės prašo vyriausybės pagalbos 09-20 10:31
Didžiosios Jungtinės Karalystės (JK) energijos tiekėjos, besibaiminančios energijos kainų augimo sukeltų smulkiųjų bankrotų, su šalies vyriausybe derasi dėl galimybės gauti finansinę paramą.
Kinijos NT gigantės bėdos kelia platesnio užkrato grėsmę
Kinijos NT gigantės bėdos kelia platesnio užkrato grėsmę 09-20 10:24
Vienos didžiausių Kinijos NT plėtotojų mokumo bėdos plinta už sektoriaus ribų, pirmadienį pastebimai krentant ne tik "Evergrande" akcijoms.
EP nariai įtaria "Gazprom" manipuliuojant dujų kainomis, šioms padidėjus 170% šiemet
EP nariai įtaria "Gazprom" manipuliuojant dujų kainomis, šioms padidėjus 170% šiemet 09-20 10:02
Gamtinių dujų kainoms padidėjus 170% nuo šių metų pradžios Europos Parlamente (EP) kilo įtarimų, kad Rusijos dujų gavybos ir eksporto pramonės milžinas "Gazprom" tyčia manipuliuoja pardavimų...
Kitos naujienos »

Prisijungti prie katalogo

Apklausa

Ar esate pasiskiepijęs nuo gripo?

Akcijų kainos

Humana 407,79 +2,16%
Manchester United 17,99 +2,10%
Ford 13,55 +1,12%
Goodyear 16,98 +1,01%
Nokia 5,50 -2,14%
Facebook 364,72 -2,24%
Western Union 20,80 -2,30%
Moody's 370,00 -2,72%

Žaliavų kainos pasaulyje

Auksas 1785,28 -1,25%
Apelsinai 0,72 +4,35%
Kava 4,77 +6,00%
Anglis 168,75 +11,04%
Dyzelis 2,07 -2,82%
Nafta 72,61 0,00%
Dujos (JAV) 4,05 +6,86%
Varis 9370,14 -0,85%